Lietuvos futbolo bendruomenė dar kartą buvo priversta išgyventi nelengvą vakarą, stebint nacionalinės rinktinės pasirodymą tarptautinėje arenoje. Nors sirgaliai visada tikisi kovingumo ir teigiamo rezultato, realybė aikštėje kartais būna negailestinga. Po neseniai patirto skaudaus pralaimėjimo, kuris sukėlė nemažai diskusijų tiek žiniasklaidoje, tiek tarp futbolo aistruolių, rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas nesislėpė už banalių frazių. Vietoje pasiteisinimų apie varžovų klasę ar sėkmės trūkumą, strategas atliko gilią ir gana griežtą rungtynių analizę. Jo pasisakymai spaudos konferencijoje atskleidė ne tik taktines spragas, bet ir sistemines problemas, su kuriomis susiduria mūsų šalies futbolas, bandydamas konkuruoti aukščiausiame lygyje.
Lemtingos koncentracijos klaidos gynyboje
Viena ryškiausių temų, kurią po rungtynių akcentavo E. Jankauskas, buvo negebėjimas išlaikyti maksimalios koncentracijos visas 90 minučių. Šiuolaikiniame futbole, ypač žaidžiant prieš techniškai pajėgesnes komandas, viena sekundė neatidumo gali kainuoti įvartį. Treneris pabrėžė, kad daugelis praleistų įvarčių krito ne dėl varžovų genialumo, o dėl elementarių lietuvių klaidų poziciniame žaidime.
Pagrindinės gynybinės problemos, kurias išskyrė trenerių štabas, gali būti sugrupuotos į kelias kategorijas:
- Asmeninė atsakomybė dengiant varžovus: Standartinėse situacijose ar greitų atakų metu žaidėjai dažnai „pameta” savo tiesioginius oponentus, palikdami jiems per daug erdvės smūgiui.
- Reakcijos greitis perimant kamuolį: Praradus kamuolį aikštės viduryje, pereinamoji fazė iš puolimo į gynybą buvo per lėta, o tai leido varžovams sukurti kiekybinę persvarą.
- Komunikacijos stoka: Vartininko ir gynėjų linijos nesusikalbėjimas lėmė situacijas, kai du žaidėjai bėga prie vieno kamuolio arba, dar blogiau, abu sustoja tikėdamiesi, kad situaciją išspręs kitas.
E. Jankauskas paminėjo, kad tokios klaidos yra „skaudžios dovanos” varžovams. Aukšto lygio komandos už tokias dovanas baudžia negailestingai. Tai rodo ne tik fizinio, bet ir mentalinio pasiruošimo spragas, kurias būtina taisyti treniruočių proceso metu.
Fizinio intensyvumo ir dvikovų skirtumai
Kitas svarbus aspektas, kurį palietė strategas, yra fizinio pasirengimo ir žaidimo intensyvumo skirtumas tarp Lietuvos A lygos ir tarptautinio lygio rungtynių. Daugelis rinktinės žaidėjų rungtyniauja vietiniame čempionate arba ne pačiose pajėgiausiose užsienio lygose, kur žaidimo tempas yra gerokai lėtesnis. Susidūrus su elito rinktinėmis, šis skirtumas tampa akivaizdus.
Treneris atkreipė dėmesį į šiuos niuansus:
- Dvikovų pralaimėjimas „vienas prieš vieną”: Tiek gynyboje, tiek puolime lietuviai dažnai nusileidžia fizine jėga ir staigumu. Tai neleidžia ilgiau kontroliuoti kamuolio ir verčia komandą didžiąją laiko dalį praleisti „be kamuolio”, kas sekina fiziškai.
- Nuovargis antroje rungtynių pusėje: Statistika rodo, kad klaidų skaičius drastiškai išauga po 60-osios minutės. Tai signalizuoja, kad žaidėjai nėra pratę išlaikyti tokio aukšto intensyvumo visą mačą.
- Sprendimų priėmimo greitis: Kai kūnas pavargsta, lėtėja ir mąstymas. E. Jankauskas pastebėjo, kad pabaigoje priimami sprendimai dažnai būdavo nelogiški ar skuboti būtent dėl fizinio išsekimo.
Ši problema yra sisteminė ir negali būti išspręsta per kelias dienas trunkančią rinktinės stovyklą. Tai reikalauja, kad žaidėjai savo klubuose dirbtų papildomai ir siektų aukštesnio meistriškumo lygio kasdienėje veikloje.
Psichologinis barjeras ir tikėjimas savo jėgomis
Ne mažiau svarbi už taktiką ar fiziką yra psichologija. Po skaudaus pralaimėjimo E. Jankauskas atvirai kalbėjo apie „nugalėtojų mentaliteto” trūkumą. Dažnai atrodo, kad komanda į aikštę išeina jau pralaimėjusi galvose arba pernelyg gerbdama varžovą. Tai pasireiškia baimė žaisti su kamuoliu, iniciatyvos vengimu ir bandymu tiesiog „atmušti” kamuolį kuo toliau nuo savo vartų.
Kaip baimė kausto žaidimą?
Kai žaidėjas bijo suklysti, jis renkasi patį saugiausią, bet dažnai neefektyvų sprendimą. Pavyzdžiui, vietoje aštraus perdavimo į priekį, pasirenkamas perdavimas atgal gynėjui ar vartininkui. Tai lėtina atakas ir leidžia varžovams lengvai persigrupuoti. Treneris pabrėžė, kad norint pasiekti rezultatą, būtina rizikuoti ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Klaidos yra futbolo dalis, tačiau baimė suklysti yra didžiausias stabdis tobulėjimui.
Taktiniai sprendimai: kas neveikė ir ką reikia keisti?
Analizuojant rungtynes, negalima pamiršti ir taktinio plano. E. Jankauskas pripažino, kad kai kurie taktiniai sumanymai nepasiteisino. Bandymas žaisti atviresnį futbolą prieš galingą varžovą atvėrė per daug erdvės aikštės viduryje, kuria oponentai sėkmingai naudojosi.
Rinktinės strategas išskyrė keletą taktinių niuansų, kurie privalo keistis ateityje:
- Kompaktiškumas gynyboje: Atstumas tarp gynėjų ir saugų linijų buvo per didelis. Ateityje bus siekiama žaisti siauriau ir kompaktiškiau, neleidžiant varžovams lengvai manevruoti tarp linijų.
- Efektyvesnis „presingas”: Bandymai spausti varžovus jų aikštės pusėje dažnai buvo padriki. Sėkmingas spaudimas reikalauja visos komandos sinchroniško judėjimo. Jei vienas žaidėjas vėluoja, presingas subliūkšta ir atsiranda skylės.
- Standartinės padėtys puolime: Tai yra ginklas, kurį silpnesnės komandos privalo išnaudoti maksimaliai. Deja, šiose rungtynėse kampiniai ir baudos smūgiai didelio pavojaus nesukėlė, o tai rodo namų darbų trūkumą arba vykdymo kokybės problemas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie rinktinės situaciją
Po tokių rungtynių sirgaliams natūraliai kyla daugybė klausimų. Čia pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, remiantis trenerio ir ekspertų įžvalgomis.
Ar treneris E. Jankauskas planuoja atsistatydinti?
Šiuo metu indikacijų apie atsistatydinimą nėra. E. Jankauskas pabrėžia, kad tai yra ilgalaikis procesas. Rinktinės statyba ir žaidimo filosofijos diegimas užtrunka, ypač turint ribotą žaidėjų pasirinkimą. Federacija taip pat linkusi suteikti treneriui laiko įgyvendinti savo viziją.
Kodėl į rinktinę kviečiami tie patys žaidėjai, jei rezultatai negerėja?
Lietuvos futbolo žaidėjų resursai yra riboti. Trenerių štabas nuolat stebi potencialius kandidatus, tačiau drastiškai pakeisti sudėtį nėra paprasta, nes lygiaverčių pamainų tiesiog nėra daug. Kviečiami tie futbolininkai, kurie tuo metu yra geriausios sportinės formos ir turi daugiausiai patirties tarptautinėse varžybose.
Kada galime tikėtis geresnių rezultatų?
Rezultatų gerėjimas tiesiogiai priklauso nuo jaunimo ugdymo sistemos pokyčių ir žaidėjų individualaus tobulėjimo klubuose. Rinktinės treneris gali sustyguoti taktiką ir motyvuoti, tačiau techninis brokas ir fizinis pasirengimas yra ilgalaikio darbo pasekmė. Realistiškai vertinant, stabilus žaidimo gerėjimas yra laipsniškas procesas, reikalaujantis kantrybės.
Ar taktika buvo parinkta teisingai?
Tai diskusinis klausimas. Po pralaimėjimo visada lengva kritikuoti taktiką. Treneris pripažino tam tikras klaidas, tačiau taip pat pabrėžė, kad net ir geriausia taktika neveiks, jei žaidėjai pralaimės asmenines dvikovas ir darys grubias individualias klaidas.
Pasiruošimas ateities iššūkiams ir būtina kantrybė
Nors pralaimėjimo kartėlis vis dar jaučiamas, profesionaliame sporte nėra laiko ilgam liūdesiui. Edgaras Jankauskas aiškiai leido suprasti, kad analizė atlikta ne tam, kad būtų surasti atpirkimo ožiai, o tam, kad būtų išmoktos pamokos. Kiekviena nesėkmė parodo, kurioje vietoje esame ir kiek dar reikia dirbti, norint pasivyti Europos vidutiniokus.
Artimiausiame cikle trenerių štabo laukia sunkus darbas ne tik treniruočių aikštėje, bet ir psichologiniuose pokalbiuose su žaidėjais. Būtina atkurti komandos pasitikėjimą ir įdiegti suvokimą, kad klaidos yra taisomos, o kovingumas yra privaloma sąlyga vilkint nacionalinės rinktinės marškinėlius.
Sirgaliams taip pat tenka svarbus vaidmuo. Kritika yra suprantama ir reikalinga, tačiau palaikymas sunkiais momentais yra tai, kas padeda komandai atsitiesti. Lietuvos futbolas išgyvena sudėtingą transformacijos laikotarpį, ir tik bendromis pastangomis – žaidėjų atsidavimu, trenerių kompetencija ir sirgalių tikėjimu – galima tikėtis šviesesnių dienų stadionuose. Edgaro Jankausko įvardytos klaidos yra diagnozė; dabar svarbiausia – teisingas gydymas ir nuoseklus darbas siekiant, kad tokie skaudūs pralaimėjimai taptų reta išimtimi, o ne taisykle.
