Lietuvos futbolo padangėje optimizmas dažnai susiduria su rūsčia realybe, o prieš kiekvieną atrankos ciklą ar Tautų lygos startą sirgalių širdyse įsižiebia viltis, kad galbūt šį kartą viskas bus kitaip. Tačiau ilgametis futbolo komentatorius ir ekspertas Nerijus Kesminas, garsėjantis savo tiesmuku ir analitiniu požiūriu, dažnai tampa tuo balsu, kuris nuleidžia svajotojus ant žemės. Jo naujausi pasisakymai apie Lietuvos nacionalinės rinktinės galimybes yra aiškus signalas: tikėtis stebuklų neverta, nes futbolo rezultatai nėra burtai – tai ilgamečio darbo, sistemos ir turimų resursų atspindys. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime eksperto įžvalgas, esmines rinktinės problemas ir tai, kodėl staigus kokybinis šuolis artimiausiu metu yra mažai tikėtinas.
Realus pajėgumo vertinimas: kodėl stebuklai futbole nevyksta?
Nerijus Kesminas savo vertinimuose dažnai pabrėžia, kad futbolas yra viena konkurencingiausių sporto šakų pasaulyje, kur atsitiktinumų tikimybė, nors ir egzistuoja, ilguoju laikotarpiu yra minimali. Rinktinės sėkmė priklauso ne nuo vieno sėkmingo smūgio ar varžovų klaidos, bet nuo bendro žaidėjų meistriškumo lygio. Ekspertas akcentuoja, kad norint tikėtis pergalių prieš vidutinio lygio Europos komandas, reikia turėti žaidėjų, kurie rungtyniautų aukšto lygio čempionatuose.
Deja, žvelgiant į dabartinę Lietuvos rinktinės sudėtį, situacija yra sudėtinga. Didžioji dalis rinktinės branduolio rungtyniauja:
- Vietinėje A lygoje, kurios intensyvumas vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio.
- Žemesnėse užsienio lygose (pvz., Italijos Serie C, Lenkijos pirmojoje lygoje).
- Šalyse, kurios nėra laikomos futbolo gigantėmis (Slovėnija, Rumunija, Kazachstanas).
Kesminas pastebi, kad tikėtis, jog žaidėjai, kasdienėje klubinėje veikloje nesusiduriantys su aukščiausio lygio greičiais ir spaudimu, staiga demonstruos stebuklus apsivilkę nacionalinius marškinėlius, yra naivu. Meistriškumo stoka yra pagrindinis faktorius, ribojantis taktinį trenerių štabo manevringumą. Net ir geriausia taktinė schema negali būti įgyvendinta, jei žaidėjams trūksta techninių įgūdžių greitai priimti sprendimus spaudimo sąlygomis.
Sisteminės problemos ir jaunimo ugdymas
Viena iš dažniausiai eksperto minimų temų – tai ne tik dabartinė rinktinės sudėtis, bet ir tai, kas laukia ateityje. Pasak Kesmino, stebuklų neverta tikėtis ne tik šiame cikle, bet ir artimiausius kelerius metus, nes jaunimo rengimo sistema stringa. Kol didžiosios Europos valstybės ir net kaimyninės šalys investuoja į modernias akademijas ir metodikas, Lietuva vis dar ieško savo kelio.
Problemos jaunimo futbole tiesiogiai koreliuoja su vyrų rinktinės rezultatais:
- Masiskumas prieš kokybę: Nors futbolą lankančių vaikų skaičius auga, perėjimas į profesionalų sportą yra problemiškas.
- Infrastruktūros trūkumas: Visus metus kokybiškai treniruotis leidžiančių maniežų trūkumas vis dar yra opi problema, ypač regionuose.
- Konkurencijos stoka: Jaunimo lygose trūksta aukšto intensyvumo rungtynių, kurios grūdintų charakterį ir greitį.
Nerijus Kesminas pabrėžia, kad kol neužaugs karta, kuri nuo mažens bus rengiama pagal vakarietiškus standartus, rinktinės treneriai bus priversti „lipdyti“ komandą iš to, ką turi, o ne iš to, ko reikėtų pergalingam žaidimui.
Trenerio vaidmuo: gelbėtojas ar situacijos įkaitas?
Vertindamas rinktinės šansus, Kesminas dažnai paliečia ir vyriausiojo trenerio figūrą. Nepriklausomai nuo to, kas stovi prie rinktinės vairo – ar tai būtų Edgaras Jankauskas, ar užsienio specialistas – lūkesčiai dažnai viršija realias galimybes. Ekspertas teigia, kad treneris gali pagerinti komandos mikroklimatą, įdiegti tam tikrą drausmę ir taktinį piešinį, tačiau jis negali išmokyti žaidėjų technikos elementų, kuriuos jie turėjo įsisavinti būdami 12–14 metų.
Dažnai sirgaliai reikalauja atakuojančio futbolo, tačiau Kesminas primena, kad atviras žaidimas prieš techniškai pranašesnius varžovus dažniausiai baigiasi skaudžiais pralaimėjimais. Todėl pragmatiškas, gynybinis futbolas dažnai yra vienintelis būdas išvengti sutriuškinimų, net jei tai nepatinka žiūrovams. Trenerio užduotis tampa ne tiek laimėti, kiek garbingai pasipriešinti ir ieškoti progų kontratakose ar standartinėse situacijose.
Psichologinis aspektas ir nugalėtojo mentalitetas
Dar vienas svarbus aspektas, kurį išskiria futbolo analitikai, yra psichologija. Lietuvos rinktinė dažnai pralaimi rungtynes dar prieš joms prasidedant arba palūžta praleidusi pirmąjį įvartį. Kesminas pastebi, kad pergalių badas sukuria užburtą ratą: žaidėjai bijo klysti, o baimė klysti veda prie klaidų. Norint išeiti iš šios situacijos, reikalingos pergalės, tačiau be pasitikėjimo savimi jas pasiekti sunku.
Pasitikėjimo trūkumas matomas tais momentais, kai komanda, net ir pirmaujanti, pradeda paniškai gintis ir atiduoda iniciatyvą varžovams. Tai rodo, kad problema slypi ne tik kojose, bet ir galvose.
Konkurencinė aplinka Europoje
Vertinant šansus, būtina atsižvelgti į tai, kaip keičiasi Europos futbolas. Nerijus Kesminas dažnai primena, kad sąvoka „futbolo nykštukai“ sparčiai nyksta. Šalys, kurias anksčiau laikėme silpnomis (pvz., Liuksemburgas, Farerų salos, Kazachstanas), padarė milžinišką pažangą investuodamos į infrastruktūrą ir trenerių edukaciją.
Tuo tarpu Lietuva šiame kontekste dažnai atrodo stovinti vietoje arba judanti vėžlio žingsniu. Tai reiškia, kad net ir rungtynės su C arba D diviziono komandomis Tautų lygoje nebėra garantuoti taškai. Varžovai išmoko gintis, kontratakuoti ir naudotis savo stipriosiomis pusėmis. Todėl Kesmino perspėjimas „nesitikėti stebuklų“ yra paremtas ne pesimizmu, o blaivia varžovų progreso analize.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie Lietuvos rinktinės situaciją ir N. Kesmino įžvalgas.
1. Kodėl Nerijus Kesminas taip kritiškai vertina rinktinę?
Nerijus Kesminas yra žinomas dėl savo objektyvumo ir nenoro gražinti realybės. Jo kritika dažniausiai yra nukreipta ne į asmenybes, o į sistemines problemas. Jis siekia, kad sirgaliai suprastų realią situaciją ir neturėtų nepagrįstų lūkesčių, kurie vėliau virsta nusivylimu.
2. Ar yra vilties, kad Lietuvos rinktinė pateks į didįjį čempionatą?
Esant dabartinei sistemai ir žaidėjų lygiui, artimiausiu metu (per kelerius metus) tikimybė patekti į Europos ar Pasaulio čempionatą yra labai maža. Tam reikalingas ne tik sėkmingas burtų susiklostymas, bet ir ženklus žaidimo kokybės pagerėjimas bei talentingų žaidėjų karta.
3. Kokios yra pagrindinės Lietuvos rinktinės silpnybės?
Pagrindinės silpnybės yra individualaus meistriškumo stoka, lėtas perėjimas iš gynybos į ataką, pozicinės klaidos gynyboje ir lyderio, galinčio nulemti rungtynių eigą, trūkumas.
4. Ką reiškia posakis „stebuklų tikėtis neverta“ šiame kontekste?
Tai reiškia, kad nereikėtų tikėtis, jog Lietuva staiga pradės dominuoti prieš varžovus ar lengvai rinkti taškus. Kiekvienas taškas bus iškovotas sunkiu darbu, ir pralaimėjimai prieš stipresnes komandas yra logiška pasekmė, o ne atsitiktinumas.
5. Kur galima stebėti Lietuvos rinktinės rungtynes?
Lietuvos rinktinės rungtynes paprastai transliuoja nacionalinis transliuotojas arba didieji sporto kanalai. Tikslią informaciją prieš kiekvienas rungtynes skelbia LFF (Lietuvos futbolo federacija).
Kantrybė ir ilgalaikė perspektyva
Nors Nerijaus Kesmino prognozės gali pasirodyti niūrios, jos skatina sveiką diskusiją apie Lietuvos futbolo būklę. Pripažinimas, kad esame ten, kur esame, yra pirmas žingsnis link sveikimo. „Stebuklų tikėtis neverta“ nereiškia, kad nereikia palaikyti komandos. Priešingai, sirgalių palaikymas sunkiais momentais yra dar svarbesnis nei tada, kai komanda laimi.
Svarbu suprasti, kad futbolas yra ilgalaikis projektas. Vieno trenerio pakeitimas ar kelių naujų žaidėjų pakvietimas iš esmės nepakeis situacijos, jei nebus sprendžiamos fundamentalios problemos. Reikalingas nuoseklus darbas klubuose, akademijose ir federacijos lygmenyje. Tik sistemingai keliant bendrą futbolo lygį šalyje, po 5 ar 10 metų galėsime tikėtis, kad ekspertai prieš rungtynes kalbės ne apie stebuklų nebuvimą, o apie realias galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų. Iki to laiko, realistiškas požiūris padeda išvengti skaudžių emocinių smūgių ir leidžia džiaugtis mažomis pergalėmis, kurios, tikėkimės, taps dažnesnės.
