Pasaulinėje ekonomikoje tvyrant neapibrėžtumui, o geopolitinei situacijai regione išliekant dinamiškai, Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams tampa viena svarbiausių ekonominės politikos temų. „Investuok Lietuvoje“ vadovas Raimundas Čivilis, vertindamas dabartinę situaciją, pabrėžia, kad nors konkurencinė kova dėl kapitalo tampa vis aštresnė, Lietuva turi unikalių svertų, kurie leidžia ne tik išlaikyti esamas pozicijas, bet ir pritraukti naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių rinkos žaidėjų. Jo vertinimu, valstybės strategija turi transformuotis iš pasyvaus stebėtojo į proaktyvų, greitai reaguojantį partnerį, galintį pasiūlyti ne pigią darbo jėgą, o kompetenciją, technologinį išsivystymą ir, svarbiausia, greitį, kuris šiuolaikiniame versle dažnai yra lemiamas faktorius.
Geopolitinis kontekstas ir saugumo garantijos
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, su kuriais susiduria „Investuok Lietuvoje“ atstovai, yra susijęs su regiono saugumu. Raimundas Čivilis atvirai pripažįsta, kad karas Ukrainoje ir Lietuvos geografinė padėtis verčia investuotojus užduoti papildomų klausimų, tačiau tai nereiškia durų uždarymo. Priešingai, šis laikotarpis leidžia Lietuvai pademonstruoti savo atsparumą ir narystės NATO bei Europos Sąjungoje teikiamas garantijas.
Svarbiausi argumentai, raminantys investuotojus:
- NATO narystė: Tai nėra tik politinė deklaracija, bet ir fizinis sąjungininkų buvimas, kuris verslui siunčia signalą apie stabilumą ir ilgalaikį saugumą.
- Teisinė bazė: ES teisės aktų viršenybė ir skaidri teismų sistema yra tai, kas išskiria Lietuvą iš rytinių kaimynių ir priartina prie Vakarų standartų.
- Verslo tęstinumas: Lietuvos įmonės ir infrastruktūra įrodė gebėjimą veikti krizinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, staiga atsisakius rusiškų energetinių išteklių ir sėkmingai perorientavus rinkas.
R. Čivilis akcentuoja, kad investuotojai vertina faktus, o ne emocijas. Kai pateikiami konkretūs duomenys apie kibernetinį saugumą, energetinę nepriklausomybę ir politinį stabilumą, pirminis nerimas dėl „fronto linijos“ valstybės dažnai išsisklaido, užleisdamas vietą pragmatiškam verslo planavimui.
Nuo pigios darbo jėgos link aukštųjų technologijų
Esminis lūžis, kurį pastebi ir skatina „Investuok Lietuvoje“, yra Lietuvos vertės pasiūlymo keitimas. Ilgą laiką šalis konkuravo mažesniais atlyginimais, tačiau dabar, kylant pragyvenimo lygiui ir atlyginimams, šis modelis tampa nebetvarus. Raimundas Čivilis pabrėžia, kad Lietuva sėkmingai pereina į „premium“ klasės investicijų lygą.
Tai reiškia, kad orientuojamasi į sektorius, kurie reikalauja specifinių žinių, inžinerinio mąstymo ir sudėtingų technologinių sprendimų. Tarp tokių prioritetinių sričių išskiriamos:
- Gyvybės mokslai ir biotechnologijos: Lietuva turi ambicingą tikslą tapti vienu iš Europos lyderių šiame sektoriuje. Jau dabar lazerių ir biotechnologijų įmonės generuoja reikšmingą eksporto dalį.
- Informacinės ir ryšių technologijos (IRT): Tai nebėra tik paprastas programavimas. Kalbama apie dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis (Big Data) ir kibernetinį saugumą.
- Inžinerinė pramonė: Čia svarbu ne masinė gamyba, o aukštos pridėtinės vertės komponentų, pavyzdžiui, automobilių pramonei ar elektronikai, kūrimas ir gamyba.
Ši transformacija reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp verslo ir aukštojo mokslo institucijų. R. Čivilis pastebi, kad investuotojai vis dažniau domisi ne tik esamu darbuotojų skaičiumi, bet ir universitetų programų lankstumu bei galimybe perkvalifikuoti specialistus pagal konkrečius poreikius.
Fintech sėkmės istorija kaip vizitinė kortelė
Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes, R. Čivilis negali nepaminėti finansinių technologijų (Fintech) sektoriaus. Lietuva tapo Europos Fintech centru ne atsitiktinai, o dėl kryptingos Lietuvos banko ir valstybės politikos. Tai yra puikus pavyzdys, kaip reguliacinė aplinka gali tapti magnetu investicijoms.
Kodėl tai veikia kaip magnetas kitiems sektoriams?
Investuotojai iš kitų sričių mato Fintech pavyzdį kaip įrodymą, kad Lietuva yra „agile“ (lanksti) valstybė. Jei šalis sugebėjo sukurti vieną palankiausių licencijavimo sistemų Europoje finansų įstaigoms, tikėtina, kad ji bus lanksti ir sprendžiant gamybos leidimų, statybų ar duomenų apsaugos klausimus. R. Čivilio teigimu, ši „sėkmės istorija“ yra geriausia reklama, kurią Lietuva gali naudoti tarptautinėse parodose ir susitikimuose.
Tačiau čia negalima sustoti. Konkurentai nesnaudžia, todėl Fintech sektoriuje būtina pereiti nuo kiekybės (licencijų skaičiaus) prie kokybės – skatinti įmones kurti produktus, o ne tik vykdyti operacijas, bei griežtinti pinigų plovimo prevencijos (AML) kompetencijas, kad sektorius išliktų tvarus ir patikimas.
Talentų pritraukimas ir migracijos politika
Jokia investicijų pritraukimo strategija negali būti sėkminga be žmogiškųjų išteklių. R. Čivilis atvirai įvardija vieną didžiausių iššūkių – talentų trūkumą. Lietuva, būdama nedidelė valstybė su demografiniais iššūkiais, negali pasikliauti vien tik vietiniais absolventais, ypač kai kalbama apie tūkstančius naujų darbo vietų IT ar inžinerijos srityse.
Todėl migracijos procedūrų paprastinimas aukštos kvalifikacijos specialistams yra kritiškai svarbus. „Investuok Lietuvoje“ vadovas teigiamai vertina „Blue Card“ (Mėlynosios kortelės) procesų tobulinimą ir iniciatyvas, leidžiančias lengviau įdarbinti talentus iš trečiųjų šalių.
Talentų ekosistemos elementai:
- Relokacijos paketai: Pagalba persikeliantiems specialistams ir jų šeimoms (darželiai, mokyklos, integracija).
- Workation Vilnius ir panašios programos: Iniciatyvos, leidžiančios užsieniečiams išbandyti gyvenimą ir darbą Lietuvoje.
- Globalūs lietuviai: Diasporos įtraukimas ir skatinimas grįžti bei kurti vertę gimtinėje.
Pasak R. Čivilio, kova dėl talentų yra globali. Lietuva konkuruoja ne tik su Lenkija ar Vokietija, bet ir su JAV ar Jungtine Karalyste. Todėl mūsų privalumas turi būti gyvenimo kokybė, saugumas, švari gamta ir puikus darbo bei laisvalaikio balansas, kurį vis dažniau vertina jaunosios kartos profesionalai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint geriau suprasti investicinę aplinką, verta apžvelgti dažniausius klausimus, kurie kyla tiek potencialiems investuotojams, tiek visuomenei, besidominčiai šalies ekonomine ateitimi.
Ar Lietuva yra saugi vieta didelėms investicijoms?
Taip, Lietuva yra viena saugiausių vietų verslui regione dėl savo narystės NATO ir ES. Šalis integruota į Vakarų gynybos ir ekonomines struktūras, o tai užtikrina teisinį ir fizinį stabilumą. Be to, Lietuva pasižymi aukštu kibernetinio saugumo lygiu, kas yra kritiškai svarbu šiuolaikiniam verslui.
Kokie sektoriai šiuo metu yra prioritetiniai?
„Investuok Lietuvoje“ prioritetą teikia aukštos pridėtinės vertės sektoriams: gyvybės mokslams, inžinerinei pramonei, technologijoms (ICT/GBS) ir Fintech. Tikslas – pritraukti įmones, kurios kuria sudėtingus produktus ir moka didesnius nei vidutinius atlyginimus.
Kaip Lietuva atrodo mokesčių srityje lyginant su kaimynėmis?
Lietuva siūlo konkurencingą pelno mokesčio sistemą, ypač reinvestuojamam pelnui tam tikrose zonose (LEZ). Tačiau pagrindinis Lietuvos privalumas dažnai yra ne patys mokesčių tarifai, o mokesčių administravimo paprastumas, skaitmenizacija ir greitis. Visgi, diskusijos dėl mokesčių reformų yra nuolatinis procesas siekiant išlaikyti konkurencingumą.
Ką daro valstybė, kad pritrauktų darbuotojų?
Valstybė tobulina imigracijos procedūras aukštos kvalifikacijos specialistams, investuoja į perkvalifikavimo programas bei skatina universitetų ir verslo bendradarbiavimą. Taip pat vykdomos tarptautinės rinkodaros kampanijos, pristatančios Lietuvą kaip puikią vietą karjerai.
Susisiekimas ir infrastruktūros svarba
Dar viena tema, kurią R. Čivilis dažnai akcentuoja kaip „namų darbą“ Lietuvai, yra fizinis pasiekiamumas. Tiesioginių skrydžių trūkumas į pagrindinius verslo centrus (Londoną, Miuncheną, Paryžių, Briuselį) yra rimta kliūtis. Investuotojai, ypač aukščiausio lygio vadovai, vertina laiką. Jei norint pasiekti Vilnių reikia dviejų persėdimų ir visos dienos, tai mažina šalies patrauklumą lyginant su puikiai pasiekiamais didmiesčiais.
Tačiau infrastruktūra nėra tik oro uostai. Lietuva pirmauja pagal interneto greitį ir prieinamumą, kas yra didžiulis privalumas IT ir paslaugų centrams. Be to, laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtra Klaipėdoje, Kaune ir kituose miestuose suteikia investuotojams paruoštus sklypus su visa reikalinga inžinerine infrastruktūra. Tai leidžia pradėti veiklą per rekordiškai trumpą laiką – kartais vos per kelis mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
Infrastruktūros privalumai:
- Vienas greičiausių viešųjų „Wi-Fi“ pasaulyje.
- Išvystytas logistikos tinklas ir neužšąlantis Klaipėdos uostas.
- LEZ teritorijos su mokestinėmis lengvatomis ir paruošta infrastruktūra („greenfield“ investicijoms).
Strateginė kryptis ateinančiam dešimtmečiui
Apibendrinant Raimundo Čivilio įžvalgas, akivaizdu, kad Lietuva stovi ant naujo ekonominio etapo slenksčio. „Investuok Lietuvoje“ vadovas mato ateitį ne pavieniuose sėkmės projektuose, bet sisteminiame ekosistemos stiprinime. Tai apima ne tik tiesioginį darbą su investuotojais, bet ir šalies įvaizdžio formavimą, švietimo sistemos reformavimą ir biurokratijos mažinimą.
Lietuvos tikslas ateinančiam dešimtmečiui – tapti Šiaurės Europos technologijų ir inovacijų centru, kuriame idėjos virsta produktais greičiau nei bet kur kitur. R. Čivilis pabrėžia, kad investuotojai ieško partnerių, kurie padėtų spręsti jų problemas. Jei Lietuva sugebės pasiūlyti žaliąją energiją, talentingus žmones ir verslui palankią, stabilią aplinką, geopolitiniai iššūkiai taps ne kliūtimi, o fonu, kuriame išryškės mūsų šalies gebėjimas adaptuotis ir augti. Sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai ir efektyviai valstybė sugebės priimti sprendimus, būtinus verslo aplinkos gerinimui, ir kaip sėkmingai integruosimės į globalias vertės grandines.
