Kiekvienais metais skelbiamas turtingiausių šalies žmonių sąrašas sukelia nemenką atgarsį visuomenėje, verslo bendruomenėje ir žiniasklaidoje. Tai nėra tik skaičių eilutė ar asmeninių ambicijų matuoklis; tai unikalus ekonominis barometras, parodantis, kurie sektoriai klesti, kaip keičiasi kapitalo srautai ir kokią įtaką globalūs procesai daro Lietuvos verslui. Nors viršūnėje dažnai matome tas pačias pavardes, jų pozicijų persislinkimas, turto vertės pokyčiai ir verslo strategijos atskleidžia kur kas gilesnes tendencijas. Pastaruoju metu stebima tendencija rodo, kad logistikos ir transporto sektorius, nepaisant geopolitinių iššūkių ir kuro kainų svyravimų, išlieka viena pagrindinių turto generavimo sričių Lietuvoje. Būtent šiame kontekste Mindaugas Raila, pagrindinis logistikos milžinės akcininkas, išlaiko tvirtas lyderio pozicijas, demonstruodamas verslo atsparumą ir gebėjimą adaptuotis sudėtingomis rinkos sąlygomis.
Logistikos milžino sėkmės fenomenas
Mindaugo Railos lyderystė turtingiausių lietuvių sąraše nėra atsitiktinė. Tai ilgų dešimtmečių nuoseklaus darbo ir strateginio planavimo rezultatas. Jo valdoma įmonių grupė, kurios ryškiausias flagmanas yra „Girteka Logistics“ (nors struktūra bėgant metams kito ir tapo investicine grupe), tapo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos transporto sektoriaus fenomenu. Kas lėmė tokį spartų turto augimą ir pozicijų įtvirtinimą?
Pirmiausia, tai mastas ir efektyvumas. Skirtingai nei daugelis konkurentų, M. Railos verslas orientavosi į milžinišką autoparko plėtrą ir procesų skaitmenizavimą. Gebėjimas valdyti tūkstančius vilkikų, optimizuoti maršrutus pasitelkiant dirbtinį intelektą ir užtikrinti krovinių judėjimą visoje Europoje leido pasiekti masto ekonomiją, kuriai sunku prilygti. Be to, sėkmingai įgyvendinta plėtra į Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas leido diversifikuoti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vieno regiono.
Antrasis aspektas – investicijų diversifikacija. Nors logistika išlieka pagrindiniu varikliu, M. Raila per šeimos biurus ir investicines bendroves (tokias kaip „Willgrow“) aktyviai investuoja į kitas sritis. Tai apima nekilnojamąjį turtą, finansines technologijas ir žaliosios energetikos projektus. Toks portfelio valdymas padeda išlaikyti turto vertės augimą net ir tais laikotarpiais, kai transporto sektorius susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, Mobilumo paketo reikalavimais ar vairuotojų trūkumu.
Pagrindiniai konkurentai ir nuolatinė kova dėl viršūnės
Nors Mindaugas Raila užima lyderio poziciją, atotrūkis nuo artimiausių persekiotojų dažnai būna minimalus, o dinamika sąrašo viršuje – itin intensyvi. Pagrindinis ilgametis konkurentas – „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numa (buvęs Numavičius). Jųdviejų dvikova dėl turtingiausio lietuvio titulo tęsiasi jau ne vienerius metus.
Nerijaus Numos turtas, daugiausia susijęs su mažmenine prekyba („Maxima“ grupė), vaistinių tinklais („Euroapotheca“) ir nekilnojamuoju turtu („Akropolis“), pasižymi dideliu stabilumu. Mažmeninė prekyba maisto produktais yra atspari krizėms, nes žmonių poreikis vartoti išlieka net ir ekonominio sunkmečio metu. Tačiau pastaraisiais metais logistikos sektoriaus pelningumo šuoliai ir agresyvi plėtra leido M. Railai dažniau atsidurti pirmoje vietoje.
Naujoji milijardierių karta
Negalima nepaminėti ir trečiojo ryškaus žaidėjo, kuris sparčiai veržiasi į viršų – tai Gediminas Žiemelis. Jo vadovaujama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ demonstruoja įspūdingus augimo tempus. G. Žiemelis išsiskiria globaliu mąstymu ir gebėjimu įžvelgti nišas ten, kur kiti mato riziką. Jo investicijos į orlaivių nuomą, aptarnavimą, o pastaruoju metu – ir į didžiulius nekilnojamojo turto bei pramogų projektus Vilniuje, daro jį rimtu pretendentu į sąrašo viršūnę ateityje.
Metodologija: kaip skaičiuojamas turtas?
Daugeliui skaitytojų kyla klausimas: kaip sudaromi šie sąrašai ir iš kur gaunami skaičiai? Svarbu suprasti, kad skelbiami skaičiai dažniausiai nėra pinigai banko sąskaitoje. Tai yra verslo vertė.
- Įmonių vertinimas: Analitikai vertina įmonių finansines ataskaitas, pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) ir taiko sektoriaus daugiklius. Pavyzdžiui, technologijų įmonės vertinamos taikant didesnius daugiklius nei gamybos bendrovės.
- Akcijų kaina: Jei įmonė yra listinguojama biržoje (pvz., „Auga Group“, „Šiaulių bankas“), jos vertė nustatoma pagal rinkos kainą konkrečią dieną.
- Asmeninis turtas: Į skaičiavimus taip pat bandoma įtraukti žinomą asmeninį nekilnojamąjį turtą, investicijas į kitus fondus ir sukauptus dividendus, atėmus žinomas skolas.
Būtent dėl skirtingų vertinimo metodikų įvairiuose žurnaluose ar portaluose („Top“, „Delfi“) pateikiami skaičiai gali šiek tiek skirtis, tačiau bendros tendencijos ir lyderių trejetukas paprastai sutampa.
Ekonominis poveikis ir socialinė atsakomybė
Turtingiausių žmonių sąrašas nėra tik ego patenkinimas. Šie asmenys valdo įmones, kurios yra didžiausi Lietuvos darbdaviai ir mokesčių mokėtojai. M. Railos valdomos struktūros įdarbina tūkstančius žmonių – nuo vairuotojų ir sandėlio darbuotojų iki aukščiausios kvalifikacijos IT specialistų bei vadybininkų.
Pastaraisiais metais pastebima dar viena svarbi tendencija – turtingiausių verslininkų indėlis į mecenatystę ir socialinius projektus. Nors Lietuvoje ši kultūra dar tik formuojasi, palyginti su JAV, vis daugiau milijonierių skiria lėšų švietimui, menui ar paramai Ukrainai. Tai keičia visuomenės požiūrį į turtingus žmones – jie vis dažniau vertinami ne kaip oligarchai, o kaip verslo kūrėjai, prisidedantys prie valstybės gerovės.
Technologijų sektoriaus įtaka sąrašui
Nors viršūnėje dominuoja „tradiciniai“ verslai (logistika, prekyba, gamyba), turtingiausių lietuvių sąraše vis tvirčiau jaučiasi technologijų startuolių įkūrėjai. „Vinted“ ir „Nord Security“ (prekės ženklas „NordVPN“) sėkmės istorijos sukūrė naują turtingųjų sluoksnį.
Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, „Tesonet“ akcininkai, jau yra tapę nuolatiniais sąrašo dalyviais. Jų turto augimas paremtas intelektine nuosavybe ir globaliu eksportu. Skirtingai nei pramonininkai, kuriems reikia statyti gamyklas ir pirkti įrangą, technologijų verslininkai vertę kuria skaitmeninėje erdvėje, kas leidžia pasiekti neįtikėtiną pelningumą per trumpą laiką. Tikėtina, kad per artimiausius 5-10 metų būtent technologijų sektoriaus atstovai mes rimčiausią iššūkį senajai verslo gvardijai, įskaitant ir M. Railą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie turtingiausių lietuvių sąrašus ir jų sudarymo specifiką.
1. Ar Mindaugas Raila yra vienintelis milijardierius Lietuvoje?
Ne, priklausomai nuo vertinimo metodikos, Lietuvoje yra keletas asmenų, kurių turto vertė viršija arba artėja prie milijardo eurų ribos. Dažniausiai į šią kategoriją patenka Nerijus Numa ir Gediminas Žiemelis. Kai kuriais metais, sėkmingai įvertinus „Thermo Fisher Scientific Baltics“ sandorius ar kitus aktyvus, prie šios ribos artėja ir kiti verslininkai.
2. Kodėl turtingiausiųjų sąraše mažai moterų?
Sąrašo viršūnėje moterų skaičius išlieka nedidelis, tačiau reikšmingas. Ryškiausia figūra – Lyda Lubienė, valdanti koncerną „Achemos grupė“. Moterų mažesnį skaičių lemia istoriniai verslo kūrimo aspektai 90-aisiais, kai dominavo vyriška verslo kultūra, tačiau situacija keičiasi, ypač technologijų ir paslaugų sektoriuose, kur atsiranda vis daugiau sėkmingų verslininkių.
3. Kaip geopolitinė situacija ir karas Ukrainoje paveikė M. Railos turtą?
Logistikos sektorius buvo vienas jautriausių karui dėl ryšių su Rytų rinkomis ir vairuotojų iš Ukrainos bei Baltarusijos. Tačiau M. Railos verslas greitai persiorientavo, mažindamas priklausomybę nuo Rytų rinkų ir stiprindamas pozicijas Vakaruose. Nors trumpuoju laikotarpiu tai kėlė iššūkių, ilgalaikėje perspektyvoje strateginiai pokyčiai leido išlaikyti ir net padidinti verslo vertę.
4. Ar į sąrašą įtraukiamas kriptovaliutų turtas?
Tai sudėtinga sritis. Jei kriptovaliutų turtas yra deklaruotas arba susietas su oficialiomis įmonėmis, jis vertinamas. Tačiau dėl kriptovaliutų anonimiškumo ir didelio svyravimo, tiksliai įvertinti „kripto-milijonierių“ turtą yra labai sunku, todėl oficialiuose sąrašuose jie dažnai nepasirodo, nebent konvertuoja lėšas į tradicinį verslą ar nekilnojamąjį turtą.
5. Kodėl Nerijus Numa dažnai minimas kaip JK mokesčių rezidentas?
Nerijus Numa prieš keletą metų pakeitė savo mokestinę rezidenciją į Jungtinę Karalystę. Tai sukėlė daug diskusijų, tačiau verslo požiūriu tai nekeičia fakto, kad pagrindinis jo turto šaltinis („Vilniaus prekyba“) yra lietuviškos kilmės verslas. Sąrašuose jis vis tiek figūruoja kaip lietuvis, valdantis lietuvišką kapitalą.
Lietuviško kapitalo transformacija globalioje rinkoje
Analizuojant Mindaugo Railos išlaikomą lyderio poziciją ir bendrą sąrašo dinamiką, ryškėja viena esminė tendencija – lietuviškas kapitalas nebėra uždaras. Jei prieš 20 metų turtingiausi žmonės buvo tie, kurie privatizavo gamyklas ar sukūrė prekybos tinklus tik Lietuvoje, tai šiandienos lyderiai yra globalūs žaidėjai.
„Girteka“ konkuruoja ne su Lietuvos vežėjais, o su Europos logistikos gigantais. „Avia Solutions Group“ yra pasaulinio lygio žaidėjas aviacijoje. „Nord Security“ lyderiauja pasaulinėje kibernetinio saugumo rinkoje. Tai rodo, kad norint išlikti turtingiausiųjų sąrašo viršūnėje, Lietuvos rinka tampa per ankšta. Būtina eksportuoti paslaugas, kurti produktus pasauliui ir valdyti tarptautines komandas.
Ateityje galime tikėtis dar didesnės integracijos į Vakarų ekonomikas. Investicijos į atsinaujinančią energetiką, biotechnologijas ir dirbtinį intelektą taps naujais turto auginimo katalizatoriais. Nors šiandien lyderio marškinėlius vilki logistikos magnatas M. Raila, rytojaus lyderiai bus tie, kurie geriausiai sugebės suderinti tradicinį verslo solidumą su inovacijų greičiu. Lietuvos verslo elitas bręsta, tampa skaidresnis ir vis drąsiau žengia į tarptautinius vandenis, nešdamas naudą ne tik sau, bet ir visai šalies ekonomikai per kuriamą pridėtinę vertę.
