Lietuvos turizmo sektorius pastaraisiais dešimtmečiais patyrė milžinišką transformaciją, tačiau, nepaisant akivaizdžios pažangos, pramonės lyderiai įžvelgia rimtų spragų, trukdančių mūsų šaliai konkuruoti tarptautinėje arenoje. Vienas ryškiausių šios srities ekspertų, „SPA Vilnius“ įkūrėjas ir ilgametis turizmo verslo atstovas Valdas Trinkūnas, ne kartą viešai analizavo situaciją, drąsiai įvardindamas esmines problemas. Jo įžvalgos nėra tik kritika – tai strateginės gairės, parodančios, kur stringa Lietuvos kurortų plėtra ir kodėl, turėdami puikius gamtinius išteklius bei aukštos kvalifikacijos specialistus, mes vis dar atsiliekame nuo kai kurių kaimyninių valstybių ar Vakarų Europos kurortų. Verslininko nuomone, problemos slypi ne tik infrastruktūroje, bet ir valstybiniame požiūryje į turizmo rinkodarą bei pasiekiamumą.
Susisiekimo iššūkiai ir šalies pasiekiamumas
Viena iš aštriausių problemų, kurią nuolat akcentuoja V. Trinkūnas ir kiti turizmo sektoriaus atstovai, yra fizinis Lietuvos pasiekiamumas. Kad ir koks nuostabus būtų kurortas, jis neturi didelės vertės tarptautinėje rinkoje, jei užsienio turistas negali jo patogiai pasiekti. Verslininkas pastebi, kad Lietuva dažnai pralaimi konkurencinę kovą vien dėl skrydžių trūkumo ar nepatogių jungčių.
Pagrindiniai susisiekimo aspektai, kurių trūksta Lietuvos kurortams:
- Tiesioginių skrydžių geografija: Turtingi turistai iš Vokietijos, Skandinavijos ar Jungtinės Karalystės vertina savo laiką. Jei kelionė į Druskininkus ar Birštoną reikalauja persėdimų ir trunka visą dieną, jie verčiau renkasi Čekijos, Vengrijos ar Austrijos kurortus.
- Vidinė logistika: Net ir atskridus į Vilnių ar Kauną, kelionė iki kurorto dažnai tampa iššūkiu. Trūksta patogių, aukštos klasės pervežimo paslaugų (shuttle bus), kurios būtų suderintos su skrydžių grafikais.
- Infrastruktūros kokybė: Nors keliai gerėja, bendra transporto sistema vis dar nėra pritaikyta „išlepintam“ Vakarų turistui, kuris tikisi vientisos ir sklandžios kelionės nuo durų iki durų.
Valdas Trinkūnas yra pabrėžęs, kad be valstybės investicijų į skrydžių pritraukimą ir strateginį susisiekimo planavimą, privatūs verslai yra bejėgiai atvežti masinį srautą mokių klientų. Tai grandininė reakcija: nėra skrydžių – nėra turistų, nėra turistų – oro linijos neatidaro naujų maršrutų.
Vieningos valstybinės rinkodaros stoka
Kita esminė problema, stabdanti kurortų proveržį, yra fragmentuota arba nepakankama šalies rinkodara užsienyje. Verslas gali reklamuoti savo viešbutį ar SPA centrą, tačiau pirmiausia turistas renkasi šalį, o tik po to – konkretų objektą. Jei potencialus klientas nežino, kas yra Lietuva ir kad čia egzistuoja aukščiausio lygio sveikatinimo paslaugos, jis net nepradės ieškoti konkretaus viešbučio.
Ekspertai pastebi, kad trūksta:
- Nuoseklios šalies įvaizdžio strategijos tikslinėse rinkose (pvz., Vokietijoje ar Izraelyje).
- Didesnio finansavimo nacionalinei turizmo skatinimo agentūrai, kad ši galėtų konkuruoti su agresyviai besireklamuojančiomis kaimynėmis (Lenkija, Estija).
- Glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų ir privataus verslo kuriant bendrus produktus.
V. Trinkūnas savo pasisakymuose dažnai leidžia suprasti, kad Lietuva turi „paslėpto brangakmenio“ statusą, tačiau verslui tai nėra komplimentas. Būti „paslėptam“ reiškia prarastas pajamas. Reikalingas garsus ir aiškus signalas pasauliui, kad Lietuvos kurortai yra saugūs, modernūs ir siūlo unikalų kainos bei kokybės santykį.
Sezoniškumo problemos ir turinio kūrimas
Lietuvos kurortams vis dar būdingas ryškus sezoniškumas, ypač pajūrio regione. Nors Druskininkai ir Birštonas sėkmingai sprendžia šią problemą per orientaciją į sanatorinį gydymą, bendras šalies vaizdas vis dar rodo didžiulius svyravimus tarp vasaros ir žiemos mėnesių. Pasak rinkos dalyvių, kurortams trūksta ne tik lovų, bet ir turinio ne sezono metu.
Turinys šiuo atveju reiškia:
- Aukšto lygio kultūrinius renginius, konferencijas ir festivalius, kurie vyktų rudenį ir žiemą.
- Infrastruktūrą, nepriklausomą nuo oro sąlygų (uždari baseinai, žiemos sodai, pramogų centrai).
- Unikalias sveikatinimo programas, kurios trauktų žmones būtent šaltuoju periodu (imuniteto stiprinimas, reabilitacija).
Verslininkas Valdas Trinkūnas yra puikus pavyzdys, kaip investicijos į kokybę ir turinį (pvz., SPA Vilnius organizuojami koncertai, aukšto lygio restoranai) padeda išlaikyti užimtumą visus metus. Tačiau visos Lietuvos mastu trūksta objektų, kurie veiktų kaip traukos centrai, kai už lango lyja ar sninga. Kurortas turi būti gyvas miestas, o ne tik miegamasis rajonas prie miško ar jūros.
Aukštos kvalifikacijos personalo trūkumas
Net ir turint puikius pastatus bei gerą susisiekimą, viską gali sugadinti prastas aptarnavimas. Tai – viena opiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau mūsų regione ji jaučiama itin aštriai dėl demografinių priežasčių ir emigracijos.
Sveikatinimo turizmas reikalauja specifinių kompetencijų. Čia neužtenka, kad darbuotojas tiesiog nusišypsotų. Reikalingi:
- Kineziterapeutai, masažuotojai ir medikai, mokantys užsienio kalbas.
- Aptarnaujantis personalas, suprantantis vakarietiškus aptarnavimo standartus ir etiką.
- Nuolatinė kvalifikacijos kėlimo sistema.
V. Trinkūnas yra užsiminęs, kad verslas deda milžiniškas pastangas apmokydamas darbuotojus, tačiau valstybės švietimo sistema ne visada paruošia specialistus, atitinkančius šiuolaikinio SPA ir sveikatinimo verslo poreikius. Dažnai darbuotojus tenka „auginti“ patiems nuo nulio, kas reikalauja didelių laiko ir finansinių sąnaudų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas yra Valdas Trinkūnas ir kodėl jo nuomonė svarbi?
Valdas Trinkūnas yra žinomas Lietuvos verslininkas, „SPA Vilnius“ grupės įkūrėjas ir vadovas, buvęs Druskininkų meras. Jis laikomas vienu iš modernaus Lietuvos sveikatinimo turizmo pionierių, kurio įžvalgos remiasi ilgamete praktine patirtimi kuriant ir valdant sėkmingus turizmo objektus.
Kuo skiriasi paprastas turizmas nuo sveikatinimo turizmo?
Paprastas turizmas dažniausiai orientuotas į pramogas, lankytinus objektus ir poilsį. Sveikatinimo (arba medicininis) turizmas fokusuojasi į svečio fizinės ir emocinės būklės gerinimą per procedūras, mankštas, dietas ir reabilitaciją. Tai kuria didesnę pridėtinę vertę ir mažina sezoniškumo įtaką.
Kodėl Lietuvos kurortams sunku pritraukti Vakarų turistus?
Pagrindinės kliūtys yra tiesioginių skrydžių trūkumas į pagrindinius Lietuvos oro uostus, nepakankamas šalies žinomumas (rinkodara) ir stipri konkurencija su senas tradicijas turinčiais Čekijos, Vengrijos ar Vokietijos kurortais.
Ką reikėtų daryti pirmiausia, norint pagerinti situaciją?
Ekspertų nuomone, prioritetas turėtų būti susisiekimo gerinimas (skrydžių plėtra) ir kryptinga, didelio biudžeto reikalaujanti šalies rinkodara tikslinėse užsienio rinkose, pristatant Lietuvą kaip aukštos kokybės sveikatinimo kryptį.
Sveikatinimo paslaugų eksportas kaip strateginė kryptis
Analizuojant Valdo Trinkūno ir kitų rinkos lyderių pasisakymus, ryškėja viena svarbi tendencija: Lietuva turi unikalų šansą tapti sveikatinimo paslaugų eksporto lydere regione. Mūsų šalyje vis dar išlikęs stiprus sanatorinio gydymo pagrindas, kuris, sujungtas su vakarietiška SPA kultūra ir modernia medicina, sukuria produktą, kurio Vakarų Europoje arba nebeliko, arba jis yra beprotiškai brangus.
Tačiau norint išnaudoti šį potencialą, būtina keisti požiūrį į kurortus. Jie negali būti traktuojami tik kaip vasaros atostogų vietos. Tai yra rimti ekonominiai centrai, generuojantys didelę pridėtinę vertę per paslaugų eksportą. Užsienietis, atvykęs į Druskininkus ar Birštoną reabilitacijai, čia praleidžia vidutiniškai 7–14 dienų, palikdamas žymiai daugiau pinigų nei savaitgalio turistas Vilniuje.
Trūksta ne tik plytų ir betono – trūksta kompleksinio požiūrio, jungiančio mediciną, poilsį ir aukštąsias technologijas. Ateities kurortas Lietuvoje turėtų būti vieta, kurioje susitinka diagnostika, gydymas, poilsis ir nuotolinis darbas. Būtent tokios sinergijos, verslininkų manymu, labiausiai trūksta šiuo metu. Jei valstybė ir verslas sugebės suderinti veiksmus, pašalinti susisiekimo barjerus ir investuoti į žmonių kompetencijas, Lietuvos kurortai gali tapti ne tik regiono, bet ir visos Europos sveikatinimo lyderiais, siūlančiais tai, ko vis labiau trūksta šiuolaikiniam žmogui – kokybišką sveikatą ir ramybę.
