Septintojo ir aštuntojo dešimtmečių teniso pasaulis buvo spalvingas, kupinas ryškių asmenybių ir nepamirštamų dvikovų, tačiau net ir tame fone Vitas Gerulaitis švietė ryškiausia šviesa. Jis buvo kur kas daugiau nei tik talentingas sportininkas su rakete rankoje – jis buvo stiliaus ikona, vakarėlių siela ir žmogus, kurio charizma pakerėjo milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Nors gimė ir augo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vitas niekada nepamiršo savo šaknų ir didžiavosi būdamas lietuviu, o teniso kortuose dėl savo kovingumo ir šviesių garbanų dažnai buvo vadinamas „Lietuvos liūtu“. Jo gyvenimas priminė kino filmą: greiti automobiliai, gražiausios moterys, naktiniai klubai ir aukščiausio lygio sportiniai pasiekimai, tačiau šią spindinčią istoriją nutraukė netikėta ir tragiška pabaiga, palikusi daugybę neatsakytų klausimų.
Išeivių šeimos viltis ir pirmieji žingsniai tenise
Vitas Kevinas Gerulaitis gimė 1954 metų liepos 26 dieną Brukline, Niujorke, lietuvių imigrantų šeimoje. Jo tėvai, Vitas vyresnysis ir Aldona, pasitraukė iš Lietuvos bėgdami nuo sovietų okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais. Tėvas, pats buvęs Lietuvos teniso čempionas, nuo mažų dienų skiepijo meilę sportui tiek Vitui, tiek jo jaunesniajai seseriai Rūtai, kuri vėliau taip pat tapo profesionalia tenisininke. Šeima gyveno gana kukliai Kvinse, tačiau tėvo disciplina ir vaikų talentas žadėjo šviesią ateitį.
Vitas vyresnysis buvo griežtas treneris, reikalaujantis tobulybės. Jis tikėjo, kad tenisas yra bilietas į geresnį gyvenimą, ir neklydo. Jaunasis Vitas greitai išsiskyrė iš bendraamžių savo neįtikėtinu greičiu, reakcija ir technika. Jo žaidimo stilius buvo agresyvus, paremtas staigiais išėjimais prie tinklo (angl. serve-and-volley), kas tuo metu buvo ypač efektyvu ant greitų dangų. Baigęs Kolumbijos universitetą vos per vienerius metus, jis nusprendė visiškai atsiduoti profesionaliam sportui, ir netrukus teniso pasaulis sužinojo apie „Lietuvos liūtą“.
Karjeros viršūnė: Didžiojo kirčio triumfas ir reitingai
Profesionalią karjerą Vitas Gerulaitis pradėjo 1971 metais, tačiau tikrasis proveržis įvyko 1977-aisiais. Tai buvo metai, kai jis galutinai įsitvirtino pasaulio teniso elite. Didžiausias jo karjeros pasiekimas – pergalė „Australian Open“ turnyre. Finale po įtemptos penkių setų kovos jis įveikė britą Johną Lloydą. Tai buvo vienintelis jo laimėtas „Didžiojo kirčio“ vienetų turnyras, tačiau šis titulas įrašė jį į teniso istoriją amžiams.
Tais pačiais metais Vitas pasiekė Vimbldono pusfinalį, kuriame susitiko su savo geru draugu ir treniruočių partneriu Bjornu Borgu. Šis mačas iki šiol laikomas vienu geriausių ir dramatiškiausių teniso istorijoje. Nors Vitas pralaimėjo penktajame sete rezultatu 6-8, jo pademonstruotas lygis ir kovingumas pelnė visuotinę pagarbą.
Svarbiausi Vito Gerulaičio karjeros pasiekimai:
- 1977 m. „Australian Open“ čempionas (vyrų vienetai).
- 1975 m. Vimbldono dvejetų čempionas.
- Du kartus pasiektas „French Open“ finalas (1980 m.) ir „US Open“ finalas (1979 m.).
- Aukščiausia reitingo pozicija – 3-oji vieta pasaulyje (1978 m.).
- 25 laimėti ATP vienetų turnyrai.
Vitas taip pat buvo nepakeičiamas JAV Deviso taurės (Davis Cup) rinktinės narys. Jo indėlis padėjo komandai 1979 metais iškovoti prestižinį trofėjų, o jo charizma pritraukdavo minias žiūrovų net į mažiau reikšmingas varžybas.
„Brodvėjaus Vitas“: gyvenimas už kortų ribų
Jei teniso kortuose Vitas buvo disciplinuotas atletas, tai už jų ribų jis virsdavo tikra roko žvaigžde. Dėl savo meilės naktiniam gyvenimui, prabangiems drabužiams ir dėmesiui jis gavo pravardę „Brodvėjaus Vitas“. Jis buvo nuolatinis legendinio Niujorko naktinio klubo „Studio 54“ lankytojas, kur linksminosi su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Trumanas Capote ir mados pasaulio elitas.
Jo gyvenimo būdas buvo stulbinantis. Vitas vairavo geltoną „Rolls-Royce Corniche“ su vardiniais numeriais „Vitas“, dėvėjo brangiausius dizainerių kostiumus ir visada būdavo apsuptas gražių moterų. Jis garsėjo savo dosnumu – dažnai apmokėdavo milžiniškas sąskaitas už draugus restoranuose ir klubuose. Pasakojama, kad jis turėjo „American Express“ kortelę dar tada, kai tai buvo retenybė, ir niekada nesijaudino dėl išlaidų.
Tačiau už šio spindesio slėpėsi ir tamsesnė pusė. Aštuntajame dešimtmetyje profesionalų tenise narkotikų vartojimas, ypač kokaino, buvo vieša paslaptis. Nors Vitas visada neigė, kad tai turėjo įtakos jo žaidimui, vėliau pripažino, jog audringas gyvenimo būdas atėmė iš jo galimybę pasiekti dar daugiau. Jis bandė suderinti nesuderinamus dalykus – alinančias treniruotes dieną ir šėlsmą iki paryčių naktį.
Legendinė frazė ir humoro jausmas
Vitas Gerulaitis pasižymėjo ne tik puikiu žaidimu, bet ir aštriu liežuviu bei puikiu humoro jausmu. Viena jo citata yra tapusi teniso folkloro dalimi. 1980 metais, po 16 pralaimėjimų iš eilės prieš savo nemėgstamą varžovą Jimmy Connorsą, Vitas pagaliau sugebėjo jį įveikti pusfinalio mače. Spaudos konferencijoje, paklaustas apie šią pergalę, jis išrėžė:
„Ir tegul tai bus pamoka jums visiems: niekas nenugali Vito Gerulaičio 17 kartų iš eilės!“
Šis posakis puikiai atspindėjo jo charakterį – jis niekada neprarado pasitikėjimo savimi, net ir sunkiausiomis akimirkomis, ir visada gebėjo pasijuokti iš savęs. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jį taip mylėjo žiniasklaida ir sirgaliai. Jis nebuvo robotas; jis buvo žmogus su visomis savo silpnybėmis ir stiprybėmis.
Tragiška ir mįslinga mirtis
Baigęs profesionalią karjerą 1986 metais, Vitas nenutolo nuo teniso. Jis tapo sėkmingu komentatoriumi, treneriu ir dažnai žaisdavo parodomuosiuose veteranų turnyruose. Atrodė, kad audringas gyvenimo etapas liko praeityje, ir jis mėgavosi ramesniu, bet vis dar aktyviu gyvenimu. Deja, likimas turėjo kitokių planų.
1994 m. rugsėjo 17 d. teniso pasaulį sukrėtė žinia: 40-metis Vitas Gerulaitis rastas negyvas. Tragedija įvyko Sautamptone, Long Ailende, prabangiame draugo name. Vitas buvo apsistojęs svečių namelyje. Jo kūną rado kambarinė. Iš pradžių daugelis spekuliavo, kad mirtis susijusi su narkotikais ar širdies smūgiu dėl buvusio gyvenimo būdo, tačiau tiesa buvo kur kas banalesnė ir tragiškesnė.
Tyrimas parodė, kad mirties priežastis buvo apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis). Netinkamai įrengta ir sugedusi baseino šildymo sistema, buvusi po svečių nameliu, prileido mirtinų dujų į kambarį, kuriame miegojo tenisininkas. Bekvapės, bespalvės dujos pasiglemžė gyvybę žmogaus, kuris, atrodė, turėjo viską. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad jo kraujyje nebuvo rasta jokių narkotikų ar alkoholio pėdsakų – Vitas mirė būdamas visiškai blaivus, tiesiog miegodamas. Tai buvo nelaimingas atsitikimas, kurio buvo galima išvengti, jei tik įranga būtų buvusi tinkamai prižiūrima.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie Vitą Gerulaitį
- Ar Vitas Gerulaitis kalbėjo lietuviškai?
Taip, Vitas puikiai kalbėjo lietuviškai. Jo tėvai namuose puoselėjo lietuvybę, todėl tiek jis, tiek jo sesuo Rūta laisvai bendravo gimtąja tėvų kalba, nors ir su amerikietišku akcentu. Jis visada pabrėždavo savo kilmę.
- Kokia buvo tikroji mirties priežastis?
Vitas Gerulaitis mirė nuo apsinuodijimo anglies monoksidu (smalkėmis) dėl sugedusio propano šildytuvo svečių namelyje, kuriame nakvojo. Tai buvo nelaimingas atsitikimas.
- Kas buvo didžiausi Vito varžovai?
Didžiausi jo varžovai buvo to meto teniso titanai: Bjornas Borgas, Johnas McEnroe ir Jimmy Connorsas. Su Borgu ir McEnroe jį siejo ir artima draugystė už kortų ribų.
- Ar Vitas Gerulaitis turėjo vaikų?
Ne, Vitas Gerulaitis niekada nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo, nors jo gyvenime buvo daugybė moterų ir garsių romanų.
- Koks yra didžiausias jo indėlis į tenisą?
Be sportinių pasiekimų, Vitas padėjo populiarinti tenisą kaip pramogą. Jo charizma pritraukė naują auditoriją, o jo pagalba jauniesiems tenisininkams per Vitas Gerulaitis Youth Foundation paliko ilgalaikį pėdsaką.
Draugystė, peržengusi konkurencijos ribas
Vienas iš unikaliausių Vito Gerulaičio gyvenimo aspektų buvo jo santykis su pagrindiniais konkurentais. Šiuolaikiniame sporte retai pamatysime tokią artimą draugystę tarp tiesioginių varžovų, kokia siejo Vitą su Bjornu Borgu ir Johnu McEnroe. Jie buvo ne tik kolegos, bet ir geriausi draugai, kurie kartu keliaudavo, kartu treniruodavosi ir, žinoma, kartu švęsdavo pergales.
Ypač artimas ryšys jį siejo su Bjornu Borgu. Švedas, garsėjęs savo šaltu temperamentu („Ledinis Borgas“), šalia Vito atsipalaiduodavo. Vitas padėjo Borgui susidoroti su milžinišku spaudimu ir šlove. Kai Borgas netikėtai anksti baigė karjerą, Vitas buvo vienas iš tų, kurie bandė jį įkalbėti sugrįžti. Ši trijulė – Borgas, McEnroe ir Gerulaitis – simbolizavo auksinę teniso erą, kurioje meistriškumas korte derėjo su ryškiomis asmenybėmis. Vito mirtis giliai sukrėtė jo draugus; Johnas McEnroe laidotuvėse negalėjo sulaikyti ašarų, vadindamas Vitą žmogumi, kuris mokėjo džiaugtis gyvenimu geriau nei bet kas kitas. Jų ryšys primena, kad sportas yra ne tik pergalės ir pralaimėjimai, bet ir žmogiškieji santykiai, kurie išlieka net ir po mirties.
