Aurimas Valujavičius šiandien yra vienas ryškiausių ir labiausiai aptarinėjamų Lietuvos keliautojų, kurio vardas tapo ne tik drąsos, bet ir neįtikėtinos geležinės valios sinonimu. Daugelis lietuvių sulaikę kvėpavimą stebėjo jo istorinį plaukimą per Atlanto vandenyną, tačiau šio vaikino biografija slepia kur kas daugiau nei vieną įspūdingą žygį. Nuo profesionalaus sporto salių tatamio iki ugnikalnių viršūnių Indonezijoje ar stingdančio šalčio Skandinavijoje – Aurimo gyvenimo būdas yra nuolatinis žmogaus galimybių ribų tikrinimas. Nors socialiniuose tinkluose jis dalijasi kvapą gniaužiančiais vaizdais, už kadro lieka daugybė pasiruošimo detalių, fizinių iššūkių ir asmeninių savybių, kurios leidžia jam įgyvendinti tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma.
Biografijos ištakos: nuo kovos menų iki kelionių troškulio
Gimęs 1994 metais Kaune, Aurimas Valujavičius savo charakterį pradėjo formuoti gerokai anksčiau nei sėdo ant dviračio ar į baidarę. Prieš tapdamas visuomenei žinomu keliautoju, jis didžiąją savo laiko dalį skyrė profesionaliam sportui. Aurimas yra daugkartinis Lietuvos ir Europos Šidokan karatė čempionas. Būtent kovos menai, reikalaujantys ne tik fizinės jėgos, bet ir psichologinio tvirtumo, disciplinos bei gebėjimo kentėti skausmą, padėjo pamatus jo būsimiems iššūkiams gamtoje.
Sportinė karjera išugdė gebėjimą sistemingai siekti tikslo. Skirtingai nei daugelis keliautojų, kurie į kelią leidžiasi ieškodami savęs ar bėgdami nuo rutinos, Aurimas į savo keliones žiūri kaip į projektus. Kiekviena jo kelionė yra kruopščiai suplanuota, reikalaujanti specifinio fizinio pasirengimo ir strategijos. Nors karatė kimono jis iškeitė į turistinius rūbus, kovotojo dvasia niekur nedingo – ji tiesiog persikėlė į kitą erdvę, kur priešininkas yra ne kitas sportininkas, o gamtos stichijos ir paties vidiniai demonai.
Aurimo Valujavičiaus ūgis ir fizinė ištvermė
Vienas dažniausiai interneto paieškos sistemose suvedamų klausimų apie šį keliautoją yra susijęs su jo fiziniais duomenimis. Vizualiai vaizdo įrašuose Aurimas atrodo itin sportiškas ir aukštas, tačiau koks yra tikrasis jo ūgis? Remiantis viešai prieinama informacija ir paties keliautojo komentarais, Aurimo Valujavičiaus ūgis yra apie 184 cm. Tai yra optimalus ūgis tokio pobūdžio iššūkiams – jis pakankamai aukštas, kad turėtų didelę jėgos amplitudę (pavyzdžiui, irkluojant), tačiau ne per aukštas, kad susidurtų su didelėmis problemomis telpant į nestandartines transporto priemones, tokias kaip vienvietė valtis „Lituanica“.
Kitas svarbus aspektas – svoris. Kelionių metu Aurimo svoris drastiškai kinta. Pavyzdžiui, ruošdamasis plaukimui per Atlantą, jis specialiai priaugo raumenų masės ir riebalinio sluoksnio, kad kūnas turėtų iš ko semtis energijos ekstremaliomis sąlygomis. Starto metu jis svėrė gerokai daugiau nei įprastai, o finišavęs Majamyje buvo akivaizdžiai sulysęs, praradęs didelę dalį kūno masės dėl nuolatinio fizinio krūvio ir riboto maisto raciono. Gebėjimas transformuoti savo kūną pagal kelionės poreikius yra viena iš jo sėkmės paslapčių.
Istorinis plaukimas per Atlantą: „Lituanica“
Be abejonės, ryškiausias įrašas Aurimo Valujavičiaus biografijoje yra kelionė „Lituanica“. Skirta paminėti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-osioms metinėms, ši kelionė tapo nacionaliniu įvykiu. Aurimas tapo pirmuoju lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje, kuris vienviete irkline valtimi perplaukė Atlanto vandenyną nuo žemyno iki žemyno be jokios palydos ar pagalbos iš šalies.
Kelionė truko 120 dienų (nors pirminis tikslas buvo pagerinti pasaulio rekordą ir atplaukti greičiau), tačiau svarbiausia buvo ne laikas, o sėkmingas finišas. 8000 kilometrų – toks atstumas buvo įveiktas vien tik rankų jėga. Šis žygis pareikalavo ne tik nežmoniškos fizinės ištvermės (irkluojant po 12–14 valandų per parą), bet ir psichologinio stabilumo. Buvimas atvirame vandenyne, kur artimiausias žmogus yra Tarptautinėje kosminėje stotyje, audros, bangos, siekiančios kelių aukštų namą, ir techniniai gedimai – visa tai Aurimas fiksavo ir transliavo savo „YouTube“ kanale, leisdamas žiūrovams išgyventi šią dramą kartu.
Kiti įspūdingi kelionių maršrutai
Nors Atlantas atnešė didžiausią šlovę, Aurimo „sąskaitoje“ yra ir daugiau neįtikėtinų kelionių, kurios demonstruoja jo universalumą:
- Dviračiu per Skandinaviją: Viena iš ankstesnių kelionių, kurios metu jis mynė dviratį per Norvegiją, Švediją ir Suomiją. Tai nebuvo vasaros pasivažinėjimas – kelionė vyko ir atšiauriomis sąlygomis, nakvojant palapinėje, kai temperatūra krisdavo žemiau nulio.
- Ugnikalnių žemė Indonezija: Šioje kelionėje dviračiu Aurimas susidūrė su visiškai kitokiais iššūkiais – tropiniu karščiu, drėgme ir itin stačiomis įkalnėmis. Jis ne tik važiavo, bet ir kopė į aktyvius ugnikalnius, parodydamas savo, kaip alpinisto, pradmenis.
- Baidare Dunojaus upe: Tai buvo dar vienas ištvermės testas – perplaukti visą Dunojaus upę, kertant daugybę Europos valstybių. Ši kelionė reikalavo milžiniškos kantrybės dėl monotoniško irklavimo ir biurokratinių procedūrų kertant sienas vandens keliu.
- Dviračiu per Naująją Zelandiją: Po Atlanto epopėjos Aurimas nesustojo ir išvyko į Naująją Zelandiją, kurios tikslas buvo numinti tūkstančius kilometrų grožintis „Žiedų valdovo“ filmų peizažais ir vėlgi – tikrinant savo ištvermę kalnuotose vietovėse.
Turinio kūrimas ir „YouTube“ fenomenas
Aurimas Valujavičius nėra tik keliautojas – jis yra talentingas turinio kūrėjas. Jo karjera viešojoje erdvėje prasidėjo nuo kanalo, kuris anksčiau buvo žinomas kitokiu pavadinimu, tačiau ilgainiui transformavosi į asmeninį prekės ženklą. Jo vaizdo įrašai išsiskiria aukšta kokybe, puikiu montažu ir, svarbiausia, nuoširdumu.
Jis neslepia sunkių akimirkų, nesistengia pagražinti realybės ir rodo keliones tokias, kokios jos yra – su prakaitu, ašaromis, keiksmažodžiais ir euforija. Tai jam padėjo suburti milžinišką sekėjų bendruomenę. „YouTube“ platforma jam tapo ne tik saviraiškos priemone, bet ir pagrindiniu pajamų šaltiniu, leidžiančiu finansuoti vis brangesnius ir sudėtingesnius projektus. Jis puikiai supranta socialinių tinklų algoritmų veikimą ir auditorijos poreikius, todėl jo turinys yra dinamiškas, įtraukiantis ir edukacinis.
Įdomūs faktai, kurių galbūt nežinojote
Be pagrindinių biografijos faktų, yra keletas detalių, kurios puikiai iliustruoja Aurimo asmenybę:
- Jis dažnai keliauja visiškai vienas. Tai sąmoningas pasirinkimas, leidžiantis jam visiškai kontroliuoti situaciją ir tempą, tačiau tai taip pat reiškia, kad ištikus bėdai jis gali pasikliauti tik savimi.
- Aurimas yra baigęs architektūros studijas. Nors pagal specialybę nedirba, inžinerinis ir vizualinis mąstymas jam padeda planuojant maršrutus, konstruojant įrangą ar tiesiog kuriant estetiškus vaizdo įrašus.
- Prieš didžiąsias keliones jis skiria mėnesius fiziniam pasiruošimui, tačiau pabrėžia, kad 80% sėkmės sudaro psichologija.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai gerbėjų ir smalsuolių užduodamus klausimus apie Aurimą Valujavičių.
Koks tikslus Aurimo Valujavičiaus amžius?
Gimęs 1994 metų birželio mėnesį, 2024 metais Aurimui suėjo 30 metų. Tai amžius, kai fizinė ištvermė ir sukaupta patirtis leidžia siekti pačių aukščiausių rezultatų.
Ar Aurimas Valujavičius turi žmoną ar draugę?
Savo asmeninį gyvenimą keliautojas saugo gana griežtai. Nors socialiniuose tinkluose kartais pasirodo užuominų, viešai apie savo santykių statusą jis kalba nenoriai, pabrėždamas, kad jo sekėjams turėtų rūpėti jo kelionės, o ne miegamojo reikalai. Šiuo metu viešai nėra patvirtinta apie jo vedybas.
Kiek kainavo valtis „Lituanica“?
Visa Atlanto misija buvo itin brangus projektas. Pati valtis, jos įrengimas, elektronika, maisto atsargos ir logistika (valties transportavimas į Ispaniją ir pargabenimas iš JAV) kainavo dešimtis tūkstančių eurų. Tiksli suma kinta priklausomai nuo skaičiavimo metodikos (ar įtraukiami rėmėjų daiktai), tačiau kalbama apie sumą, viršijančią 50–60 tūkstančių eurų, kurią padengti padėjo partneriai ir rėmėjai.
Koks yra Aurimo ūgis?
Kaip minėta anksčiau, Aurimo Valujavičiaus ūgis yra maždaug 184 cm.
Įtaka Lietuvos visuomenei ir ateities perspektyvos
Aurimas Valujavičius tapo reiškiniu, kuris peržengė paprasto „influencerio“ ribas. Jo kelionės tapo įkvėpimu tūkstančiams jaunų (ir ne tik) žmonių pakilti nuo sofos, domėtis pasauliu ir išbandyti savo jėgas. Jis parodė, kad lietuvis gali būti pasaulinio lygio keliautojas, galintis įveikti maršrutus, kurie baugu net patyrusiems nuotykių ieškotojams. Jo sutikimas Kaune po Atlanto plaukimo prilygo olimpinių čempionų sutiktuvėms – tūkstantinė minia skandavo jo vardą, kas rodo didžiulį visuomenės palaikymą ir pasididžiavimą.
Ateityje iš Aurimo galima tikėtis dar daugiau. Jis ne kartą yra užsiminęs, kad Atlantas nebuvo pabaiga. Jo galvoje nuolat verda nauji planai, kurie, tikėtina, bus dar sudėtingesni ir reikalaujantys dar didesnės ištvermės. Nesvarbu, ar tai bus poliarinės ekspedicijos, kopimas į aukščiausius pasaulio kalnus, ar dar vienas vandenyno įveikimas – Aurimas Valujavičius jau įrašė savo vardą į Lietuvos kelionių istoriją aukso raidėmis, o jo gyvenimo būdas ir toliau lieka geriausiu įrodymu, kad žmogaus galimybių ribos yra tik ten, kur mes patys jas nubrėžiame.
