Lietuvos krepšinio padangėje yra pavardžių, kurios nereikalauja atskiro pristatymo, o Gintarė Petronytė neabejotinai yra viena ryškiausių pastarųjų dešimtmečių žvaigždžių. Ilgametė nacionalinės moterų rinktinės kapitonė, Europos taurių laimėtoja ir viena geriausių vidurio puolėjų Senajame žemyne neseniai priėmė sprendimą, kuris suvirpino ne vieno krepšinio gerbėjo širdį. Tačiau pabaiga aikštelėje dažnai reiškia naują pradžią už jos ribų. Atvirame pokalbyje apie savo įspūdingą karjerą krepšininkė nevengia nepatogių temų – nuo alinamo fizinio skausmo, kurį teko kęsti metų metus, iki psichologinės naštos, tenkančios lyderiams. Šiandien ji žvelgia į ateitį nebe su kamuoliu rankose, bet su vizija, kaip prikelti Lietuvos moterų krepšinį naujam gyvenimui.
Kelias nuo talentingos paauglės iki Europos elito
Gintarės Petronytės istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei ji apsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius. Jau paauglystėje specialistai matė joje neeilinį talentą – ūgis, plastika ir krepšinio intelektas buvo savybės, kurios išskyrė ją iš bendraamžių. Tačiau kelias į elitą nebuvo klotas tik pergalėmis. Ankstyva sėkmė atnešė ir didžiulį spaudimą. Būnant vos 17-os metų debiutuoti pasaulio čempionate ir žaisti šalia tokių legendų kaip Jurgita Štreimikytė-Virbickienė reikalavo ne tik fizinio pasirengimo, bet ir geležinės psichologijos.
Savo karjeros metu Gintarė žaidė stipriausiose Europos lygose – Turkijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje. Kiekviena šalis, kiekvienas klubas atnešė savų pamokų. Žaidimas Eurolygoje, aukščiausiame moterų krepšinio lygyje, suformavo ją kaip kovotoją. Ji atvirauja, kad legionierės duona nėra tokia saldi, kaip gali pasirodyti iš šono. Tai nuolatinis gyvenimas „ant lagaminų”, atskirtis nuo šeimos ir būtinybė kiekvienose rungtynėse įrodinėti savo vertę, nes iš užsieniečių visada reikalaujama dvigubai daugiau nei iš vietinių žaidėjų.
Fizinė kaina: kas lieka už uždarų durų
Viena jautriausių temų, apie kurią retai kalbama viešai – tai profesionalaus sporto kaina sveikatai. Gintarė Petronytė neslepia, kad paskutiniai karjeros metai buvo paženklinti nuolatinės kovos su savo kūnu.
- Lėtiniai skausmai: Nugaros ir kelių problemos tapo kasdienybe, reikalaujančia nuolatinių procedūrų, vaistų ir specialių apšilimų.
- Reabilitacijos rutina: Poilsio dienos dažnai tapdavo ne laisvalaikiu, o vizitais pas kineziterapeutus, siekiant paruošti kūną kitoms rungtynėms.
- Žaidimas per skausmą: Ne kartą teko žengti į aikštelę vartojant nuskausminamuosius, nes komandai reikėjo pergalės, o kapitonė negalėjo nuvilti.
Šis fizinis išsekimas buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių sprendimą baigti profesionalios krepšininkės karjerą. Gintarė pabrėžia, kad norint žaisti aukščiausiame lygyje, privalai būti pasiruošęs 100 procentų, o kai kūnas pradeda siųsti signalus, kad resursai senka, protingiausia yra sustoti laiku ir išsaugoti sveikatą ateičiai.
Psichologinė lyderystės našta
Būti komandos veidu, ypač atstovaujant savo šaliai, yra didžiulė garbė, tačiau kartu ir milžiniška atsakomybė. Gintarė Petronytė daugelį metų buvo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ašis. Kai keitėsi kartos ir Lietuva prarado savo pozicijas Europos elite, būtent Gintarei teko užduotis telkti komandą ir motyvuoti jaunesnes žaidėjas nenuleisti rankų.
Krepšininkė atvirauja apie emocinius sūpuokles. Pralaimėjimai, nepatekimai į Europos čempionatus ar olimpiadas buvo priimami asmeniškai ir skaudžiai. Visuomenės lūkesčiai dažnai neatitikdavo realios situacijos moterų krepšinyje, todėl kritikos strėlės pirmiausia smigdavo į lyderes. Gintarė pripažįsta, kad bėgant metams išmoko atsiriboti nuo komentarų ir susikoncentruoti į procesą, tačiau psichologinis nuovargis kaupėsi lygiai taip pat, kaip ir fizinis. Ji pabrėžia psichinės sveikatos svarbą sporte ir džiaugiasi, kad šiuolaikiniai atletai vis drąsiau kalba apie emocinę būseną, kuri yra neatsiejama pergalių dalis.
Nauja rolė: Lietuvos krepšinio federacija ir ateities vizija
Baigusi aktyvią karjerą aikštelėje, Gintarė Petronytė toli nuo krepšinio nepabėgo. Ji priėmė naują, galbūt net sudėtingesnį iššūkį – tapo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Moterų krepšinio projektų vadove. Tai natūralus žingsnis asmenybei, kuri visą gyvenimą atidavė šiai sporto šakai ir puikiai išmano jos virtuvę iš vidaus.
Jos tikslai šiose pareigose yra ambicingi ir orientuoti į ilgalaikę perspektyvą. Pagrindinė užduotis – sugrąžinti masiskumą ir populiarumą mergaičių krepšiniui. Gintarė supranta, kad be stiprios piramidės apačios nebus ir viršūnės – stiprios nacionalinės rinktinės.
- Talentų paieška: Aktyvesnis darbas su sporto mokyklomis regionuose, siekiant neprarasti talentingų mergaičių kitoms sporto šakoms ar veikloms.
- Moterų lygos stiprinimas: Siekis padaryti vietinį čempionatą konkurencingesniu, pritraukti rėmėjų ir žiūrovų, kad jaunos žaidėjos turėtų kur tobulėti Lietuvoje.
- Trenerių edukacija: Investicijos į specialistų, dirbančių su mergaitėmis, kvalifikacijos kėlimą, nes moterų krepšinio specifika skiriasi nuo vyrų.
Gintarė tiki, kad jos sukaupta patirtis žaidžiant geriausiose organizacijose padės įdiegti vakarietišką požiūrį į vadybą ir žaidėjų ugdymą Lietuvoje. Ji nori būti tiltu tarp žaidėjų, trenerių ir funkcionierių, nes puikiai supranta visų pusių poreikius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie Gintarės Petronytės karjeros pabaigą ir naujus planus.
Kada tiksliai Gintarė Petronytė baigė profesionalės karjerą?
Gintarė apie sprendimą baigti profesionalės karjerą oficialiai paskelbė 2024 metais, po sėkmingo sezono, nusprendusi, kad atėjo laikas naujam gyvenimo etapui.
Ar Gintarė Petronytė planuoja tapti trenere?
Nors Gintarė neatmeta galimybės ateityje dalintis patirtimi tiesiogiai aikštelėje, šiuo metu jos pagrindinis fokusas yra vadybinis darbas LKF ir strateginis moterų krepšinio vystymas, o ne treniravimas.
Koks buvo didžiausias Gintarės Petronytės karjeros pasiekimas?
Gintarė turi daugybę titulų, tačiau vienas ryškiausių – 2010 metais laimėta Europos taurė (EuroCup) su Atėnų „Athinaikos” klubu. Taip pat ji daugybę kartų buvo išrinkta geriausia Lietuvos krepšininke.
Kokia yra pagrindinė Gintarės Petronytės užduotis LKF?
Jos pagrindinė užduotis – vadovauti moterų krepšinio projektams, skatinti mergaičių įsitraukimą į krepšinį, stiprinti Moterų lygą ir rūpintis nacionalinių rinktinių (jaunimo ir moterų) raidos strategija.
Ar Gintarė žaidė WNBA lygoje?
Gintarė buvo pašaukta WNBA naujokių biržoje, tačiau didžiąją karjeros dalį praleido Europoje, kur buvo viena dominuojančių vidurio puolėjų.
Moterų krepšinio renesansas Lietuvoje
Gintarės Petronytės perėjimas nuo žaidėjos prie funkcionierės žymi simbolinę ribą Lietuvos moterų krepšinyje. Tai galimybė pasinaudoti legendinės žaidėjos autoritetu ir žiniomis, siekiant išjudinti sistemą, kuri pastarąjį dešimtmetį išgyveno stagnaciją. Jos atvirumas kalbant apie problemas ir aiški vizija teikia vilties, kad Lietuva vėl gali tapti šalimi, kurioje moterų krepšinis yra gerbiamas ir mylimas.
Svarbiausia žinutė, kurią siunčia Gintarė, yra ta, kad krepšinis nesibaigia sulig paskutiniu teisėjo švilpuku. Tai bendruomenė, kultūra ir nuolatinis darbas. Jos pavyzdys įkvepia jaunas mergaites ne tik siekti aukštumų sporte, bet ir suprasti, kad disciplina, atsakomybė ir lyderystė yra vertybės, kurios pravers bet kurioje gyvenimo srityje. Dabar, kai aikštelės parketas pakeistas į kabinetą, prasideda naujos Gintarės rungtynės – kova už Lietuvos moterų krepšinio ateitį, ir šiose rungtynėse ji taip pat nusiteikusi tik pergalei.
