Šiandieninė ekonominė aplinka Lietuvoje primena sudėtingą šachmatų partiją, kurioje kiekvienas ėjimas turi būti pasvertas ne tik vietos, bet ir globalių aplinkybių kontekste. Verslo lyderiai ir ekonomikos ekspertai vis garsiau kalba apie tai, kad „pigaus augimo“ laikas baigėsi, o ateitis priklausys nuo gebėjimo greitai adaptuotis prie besikeičiančių žaidimo taisyklių. Vienas iš ryškiausių šalies verslo strategų, Tomas Kučinskas, savo naujausiose įžvalgose atkreipia dėmesį į fundamentalius lūžius, kurie jau dabar formuoja Lietuvos ūkio paveikslą. Jo analizė nėra tik sausa statistika – tai perspėjimas ir kartu kelrodis verslui, nurodantis, kur slypi didžiausios rizikos ir kokios galimybės atsiveria tiems, kurie sugebės laiku persiorientuoti. Kučinsko požiūris išsiskiria tuo, kad jis ekonomiką vertina ne tik per makroekonominius rodiklius, bet ir per realaus verslo efektyvumo prizmę, todėl jo prognozės dažnai tampa realybe greičiau, nei tikimasi.
Produktyvumo ir atlyginimų žirklės: pagrindinė grėsmė konkurencingumui
Viena aštriausių temų, kurią nuolat akcentuoja verslo bendruomenė ir kuriai pritaria T. Kučinskas, yra pavojingas atotrūkis tarp darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo didėjimo. Lietuva ilgą laiką mėgavosi sparčiu ekonominiu augimu, tačiau pastaraisiais metais atlyginimai kilo dviženkliais skaičiais, neretai aplenkdami realųjį produktyvumą. Tai sukuria rimtą spaudimą įmonių pelningumui ir mažina Lietuvos, kaip eksportuotojos, patrauklumą tarptautinėse rinkose.
Kučinskas pabrėžia, kad pigios darbo jėgos era Lietuvoje baigėsi negrįžtamai. Tai savaime nėra blogas reiškinys – tai rodo valstybės brandą ir gyventojų gerovės kilimą. Tačiau problema kyla tuomet, kai įmonės nesugeba modernizuoti savo procesų taip greitai, kaip kyla darbuotojų lūkesčiai dėl algų. Jei Lietuvos gamintojas nebegali pasiūlyti geresnės kainos nei konkurentai iš Lenkijos ar Azijos, o jo produktų kokybė ar unikalumas nėra išskirtiniai, verslas susiduria su egzistencine krize. Ekspertas įvardija, kad artimiausiu metu matysime vis daugiau įmonių, kurios bus priverstos arba radikaliai automatizuoti veiklą, arba trauktis iš rinkos.
Sektoriai, kuriems kyla didžiausia rizika
Remiantis verslo aplinkos analize, galima išskirti kelias sritis, kurioms dabartinė situacija yra ypač pavojinga:
- Tradicinė gamyba: Įmonės, kurios remiasi imliu rankų darbu ir mažos pridėtinės vertės produkcija (pvz., paprasta tekstilė, baldų komponentų surinkimas), patiria didžiausią spaudimą dėl kaštų.
- Transportas ir logistika: Nors šis sektorius yra lankstus, jam įtaką daro ne tik atlyginimų fondas, bet ir griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai bei kuro kainų svyravimai.
- Mažmeninė prekyba: Augantys kaštai verčia peržiūrėti fizinių parduotuvių tinklus ir dar sparčiau judėti link e-komercijos sprendimų.
Eksporto rinkų lėtėjimas ir Vokietijos faktorius
Lietuvos ekonomika yra itin atvira ir priklausoma nuo eksporto, todėl bet kokie virpesiai pagrindinėse partnerėse tiesiogiai atsiliepia mūsų šaliai. Tomas Kučinskas atkreipia dėmesį į tai, kas neramina daugelį analitikų – Vokietijos ekonomikos buksavimą. Vokietija ilgą laiką buvo Europos pramonės variklis ir viena pagrindinių lietuviškos produkcijos pirkėjų. Kai Vokietijos pramonė čiaudi, Lietuvos gamybininkai suserga plaučių uždegimu.
Artimiausiu metu Lietuvos verslas gali susidurti su mažėjančiais užsakymais iš Vakarų Europos. Tai reiškia, kad įmonės privalo diversifikuoti savo klientų portfelį. Pasikliauti viena rinka ar vienu dideliu pirkėju tampa nepateisinama rizika. Verslininkas įvardija, kad sėkmės lydimi bus tie, kurie sugebės atrasti nišas Skandinavijoje, JAV ar net tolesnėse Azijos rinkose, siūlydami ne „pigų“, o „išmanų“ produktą.
Energetinė transformacija kaip išgyvenimo sąlyga
Dar viena sritis, kurią T. Kučinskas dažnai analizuoja, yra energetika. Nors energijos kainų šokas, patirtas 2022-aisiais, jau praeityje, energetinis saugumas ir kaštų valdymas išlieka kritiškai svarbūs. Verslui nebeužtenka tiesiog pirkti elektrą iš biržos; būtina investuoti į nuosavą generaciją arba sudaryti ilgalaikes sutartis (PPA).
Artimiausiu metu laukia spartus perėjimas prie atsinaujinančių išteklių ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl gryno ekonominio išskaičiavimo. Įmonės, kurios neturės „žaliosios“ strategijos, rizikuoja prarasti vietą tiekimo grandinėse, nes didieji Vakarų užsakovai vis griežčiau reikalauja tvarumo ataskaitų ir mažo CO2 pėdsako. Kučinskas pastebi, kad energetinė nepriklausomybė tampa neatsiejama verslo atsparumo dalimi.
Geopolitinis fonas ir investicijų klimatas
Negalima ignoruoti fakto, kad Lietuva yra pasienio valstybė geopolitinės įtampos zonoje. Tomas Kučinskas, kaip ir kiti verslo lyderiai, supranta, jog tai veikia užsienio investuotojų nuotaikas. Nors tiesioginės karinės grėsmės verslas dažnai nevertina kaip artimiausio laikotarpio rizikos, tačiau „rizikos premija“ kapitalo rinkose išlieka.
Tai reiškia, kad kapitalas Lietuvos įmonėms gali būti brangesnis nei konkurentams Vakaruose. Vietiniam verslui tai signalizuoja poreikį dar atidžiau valdyti finansinius srautus ir mažinti priklausomybę nuo brangaus skolinimosi. Kita vertus, tai skatina vietinių investicijų fondų ir privataus kapitalo aktyvumą, ieškant perspektyvių, bet kapitalo stokojančių įmonių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Atsižvelgiant į Tomo Kučinsko ir kitų ekonomistų įžvalgas, pateikiame atsakymus į dažniausiai verslui ir gyventojams kylančius klausimus apie artimiausią ekonominę ateitį.
Ar artimiausiu metu Lietuvoje numatoma gili ekonominė krizė?
Dauguma ekspertų, įskaitant T. Kučinską, neprognozuoja gilios krizės ar griūties, tačiau kalba apie stagnaciją arba labai lėtą augimą. Tai vadinamasis „minkštasis nusileidimas“, kurio metu rinka išsivalo nuo neefektyvių žaidėjų, tačiau bendras ekonomikos pamatas išlieka stabilus.
Ką verslui daryti su kylančiais atlyginimais?
Vienintelis tvarus kelias – didinti našumą. Jei atlyginimai kyla, darbuotojas per tą pačią valandą turi sukurti daugiau vertės. Tai pasiekiama per procesų skaitmenizavimą, robotizaciją ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Tiesioginis kaštų perkėlimas į galutinę kainą tampa vis sunkiau įgyvendinamas dėl globalios konkurencijos.
Ar verta dabar investuoti į verslo plėtrą?
Investicijos būtinos, tačiau jos turi būti labai tikslingos. Ekspertai pataria investuoti į efektyvumą didinančias technologijas ir energetinį savarankiškumą. Plėtra, paremta tik prielaida, kad rinka savaime augs, šiuo metu yra rizikinga.
Kaip geopolitinė situacija veikia eksportą?
Geopolitika uždaro tam tikras Rytų rinkas, tačiau skatina Vakarų partnerius ieškoti patikimų tiekėjų „draugiškose“ šalyse (angl. friend-shoring). Lietuva gali tuo pasinaudoti, pozicionuodama save kaip saugią, skaidrią ir vakarietišką gamybos bazę Šiaurės Europoje.
Struktūriniai pokyčiai ir naujos galimybės
Žvelgiant į ateitį per Tomo Kučinsko įvardytų tendencijų prizmę, tampa aišku, kad Lietuvos ekonomika žengia į brandos etapą. Šis etapas reikalauja kitokių kompetencijų nei anksčiau. Verslumas, paremtas intuicija ir pigiais resursais, užleidžia vietą verslumui, paremtam duomenimis, technologijomis ir aukšta vadybine kultūra. Artimiausias laikotarpis bus „apsivalymo“ metas – rinka natūraliai atsirinks tuos, kurie geba kurti aukštą pridėtinę vertę.
- Technologinis šuolis: Laimės tos įmonės, kurios dirbtinį intelektą ir automatizaciją vertina ne kaip mados reikalą, o kaip būtinąją higieną kaštų suvaldymui.
- Susijungimai ir įsigijimai (M&A): Tikėtina, kad matysime daugiau smulkių įmonių jungimosi atvejų. Konsolidacija leidžia pasiekti masto ekonomiją, kuri būtina norint išlikti konkurencingiems tarptautinėje arenoje.
- Žmogiškasis kapitalas: Darbuotojų perkvalifikavimas taps prioritetu. Įmonės nebegalės rasti „gatavų“ specialistų už mažą kainą, todėl investicijos į vidines akademijas ir mokymus taps norma.
Apibendrinant dabartinę situaciją, galima teigti, kad nors dangus nėra giedras, audros galima išvengti turint gerą navigacinę įrangą. Tomas Kučinskas ir kiti rinkos ekspertai siunčia aiškų signalą: laukimas ir tikėjimas, kad „viskas bus kaip anksčiau“, yra blogiausia strategija. Lietuvos ekonomikos laukia transformacija, kurioje sėkmę lems lankstumas, greitis ir gebėjimas atsisakyti neefektyvių veiklos modelių vardan ilgalaikio tvarumo. Tai metas, kai drąsios investicijos į inovacijas atsipirks su kaupu, o stagnacija kainuos brangiau nei bet kada anksčiau.
