Artūro Karnišovo pavardė pastaraisiais metais „Čikagos Bulls“ gerbėjų lūpose skamba itin dažnai – ir ne visada teigiama prasme. Buvęs elitinis krepšininkas, o dabar vienas svarbiausių „Bulls“ organizacijos veidų, atsidūrė situacijoje, kurią krepšinio analitikai vadina kritiniu tašku. Kai 2020 metais lietuvis perėmė komandos operacijas, lūkesčiai buvo milžiniški. Tikėtasi, kad Čikaga, turinti gilias tradicijas ir didžiulius finansinius resursus, sugrįš į NBA elite dominuojančių ekipų gretas. Visgi, praėjus keleriems metams, realybė atrodo visiškai kitokia: komanda įstrigusi vidutiniokų „duobėje“, o sprendimai, kurie turėjo atnešti čempionišką titulą, dažnai kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.
Strateginė aklavietė: kodėl „Bulls“ projektas stringa?
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria A. Karnišovas, yra vadinamoji „vidutinybės zona“. Čikagos klubas per pastaruosius sezonus nesugebėjo nei rimtai pakovoti dėl titulo, nei pasirinkti visiško komandos griovimo bei „rebuild“ kelio. Tai itin pavojinga situacija bet kuriai NBA organizacijai. Šiuolaikinėje lygoje sėkmė dažniausiai ateina dviem būdais: arba per superžvaigždžių subūrimą, arba per ilgalaikį jaunimo ugdymą ir aukštus šaukimus naujokų biržoje. „Bulls“ atveju, vadovybė nuolat rinkosi tarpinius variantus.
Karnišovo era prasidėjo drąsiais ėjimais: DeMaro DeRozano, Lonzo Ballo ir Alexo Caruso atvykimas atrodė kaip greitas būdas tapti konkurentais Rytų konferencijoje. Kurį laiką tai išties veikė – „Bulls“ pirmavo konferencijoje ir demonstravo patrauklų krepšinį. Tačiau traumos ir taktinis lankstumas tapo didžiausiais stabdžiais. Lonzo Ballo trauma praktiškai sugriovė komandos identitetą, o vėlesni bandymai „lipdyti“ sudėtį aplink DeRozaną ir Zachą LaVine’ą nebuvo pakankami, kad būtų galima įveikti tokius gigantus kaip Bostono „Celtics“ ar Milvokio „Bucks“.
Kritikos strėlės: sprendimai, kurie nuvylė
Visuomenės ir žiniasklaidos nepasitenkinimas daugiausiai nukreiptas į keletą esminių sprendimų, kurie ilgainiui tapo našta organizacijai:
- Zacho LaVine’o kontraktas: Didžiulis, maksimalios vertės kontraktas su LaVine’u tapo „Bulls“ „aukso narveliu“. Nors krepšininkas yra talentingas taškų rinkėjas, jo sugebėjimas vesti komandą į pergales atkrintamosiose varžybose kelia didelių abejonių, o sutarties dydis trukdo suburti gilesnį atsarginių žaidėjų suolelį.
- Naujokų biržos nesėkmės: Patricko Williamso pasirinkimas ketvirtuoju šaukimu buvo pagrindinis Karnišovo pasitikėjimo kredito testas. Nors žaidėjas pasižymi fiziniais duomenimis, jis iki šiol nevirto ta „franchise“ tipo žvaigžde, kokios tikimasi iš tokio aukšto šaukimo.
- Pasyvumas mainų rinkoje: Ilgą laiką „Bulls“ buvo kritikuojami dėl nenoro „išardyti“ komandos branduolį, kai akivaizdžiai tapo aišku, jog dabartinis modelis nebeveikia.
Lietuvio pozicijos tvirtumas organizacijoje
Nepaisant visos kritikos, svarbu suprasti NBA hierarchijos subtilybes. A. Karnišovas nėra tik samdomas darbuotojas, kurį atleisti galima vienu neatsargiu judesiu. Jis turi stiprų palaikymą organizacijos viduje, o Jerry Reinsdorfas, „Bulls“ savininkas, yra žinomas kaip žmogus, kuris vertina stabilumą ir nenori skubotų pokyčių. Tai sukuria keistą paradoksą: kol fanai reikalauja permainų, savininkų kabinetuose vis dar tikima, kad lietuvis gali „ištaisyti“ situaciją.
Tačiau net ir kantriausi savininkai turi ribas. Finansiniai rezultatai, bilietų pardavimai ir „United Center“ arenos užpildymo rodikliai yra tiesiogiai susiję su komandos sėkme. Jei „Bulls“ pasiners į ilgalaikį pralaimėjimų ruožą, spaudimas iš viršaus taps neišvengiamas. Karnišovas puikiai supranta, kad jo ateitis priklauso ne nuo praeities nuopelnų, o nuo sugebėjimo pateikti aiškią, veiksmingą strategiją ateičiai.
Pokyčių vėjai: ar įmanoma transformacija?
Pastaruoju metu matome signalus, kad „Bulls“ vadovybė pradeda suprasti būtinybę keistis. Alexo Caruso išmainymas į Joshą Giddey buvo pirmas didelis ženklas, kad organizacija pereina prie jauninimo strategijos. Tai buvo skausmingas, bet, daugelio analitikų manymu, reikalingas sprendimas. Ar šis kelias bus sėkmingas – parodys laikas, tačiau jis rodo, kad Karnišovas yra pasirengęs keisti savo ankstesnius įsitikinimus.
Svarbiausia užduotis dabar – sukurti aplinką, kurioje jaunieji talentai, tokie kaip Coby White’as ar minėtasis Giddey, galėtų progresuoti. Jei Karnišovui pavyks suformuoti branduolį, kuris per artimiausius porą metų demonstruos aiškų progresą, jo pozicijos taps saugesnės. Tačiau jei komanda liks „niekieno žemėje“, vadovybės pokyčiai taps tik laiko klausimu.
Klausimai ir atsakymai apie A. Karnišovo ateitį
Ar Artūras Karnišovas yra tiesiogiai atsakingas už visas komandos nesėkmes?
Sąžininga būtų sakyti, kad jis yra atsakingas už strateginę kryptį, tačiau NBA yra sudėtinga ekosistema. Traumų faktorius, žaidėjų psichologinė būklė ir bendra NBA konkurencija taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Karnišovas atsako už sudėtį, bet jis negali kontroliuoti visų kintamųjų aikštėje.
Ar yra realių ženklų, kad jis gali būti atleistas?
NBA lygoje niekas nėra apsaugotas nuo atleidimo, jei rezultatai ilgą laiką neatitinka lūkesčių. Kol kas oficialių pranešimų nėra, tačiau kiekvienas nesėkmingas sezonas didina spaudimą. Jei „Bulls“ nepateks į atkrintamąsias, diskusijos apie pokyčius taps neišvengiamos.
Koks yra pagrindinis lietuvio iššūkis artimiausiu metu?
Didžiausias iššūkis – suderinti likusį veteranų branduolį su būtinybe atjauninti komandą ir išlikti konkurencingiems. Tai tarsi bandymas keisti lėktuvo variklius jam skrendant – itin sudėtinga užduotis, reikalaujanti meistriško balansavimo.
Ar „Bulls“ fanų nuomonė daro įtaką sprendimams?
NBA yra verslas. Nors vadovybė nepriima sprendimų vien tik pagal fanų nuomonę „Twitter“ platformoje, bilietų pardavimų kritimas ir neigiamas fanų nusiteikimas stipriai veikia savininkų kantrybę. Fanų balsas organizacijoms yra svarbus rodiklis, rodantis prekės ženklo vertę.
Nauja era ar atsisveikinimas?
Žvelgiant į ateitį, „Bulls“ stovi kryžkelėje. Artūro Karnišovo likimas Čikagoje nebėra tik jo paties reikalas – tai visos organizacijos kultūrinio atsinaujinimo procesas. Lietuvis įrodė, kad moka suformuoti talentingą komandą „ant popieriaus“, tačiau dabar jis privalo įrodyti, kad sugeba sukurti sistemą, kuri neša pergales. Tai reikalauja ne tik krepšinio žinių, bet ir gebėjimo priimti nepopuliarius, skaudžius, tačiau būtinus sprendimus.
Galbūt didžiausia klaida būtų tikėtis, kad vienas žmogus gali išgelbėti „Bulls“ nuo visų praeities nuodėmių. Vis dėlto, būdamas krepšinio operacijų prezidentu, Karnišovas prisiėmė atsakomybę už šią organizaciją. Jo sėkmė arba nesėkmė bus tiesiogiai siejama su „Bulls“ rezultatais artimiausiais sezonais. Jei jis sugebės išlaviruoti tarp „rebuild“ ir kovos dėl aukščiausių vietų, jis išliks Čikagoje dar ilgai. Tačiau jei toliau matysime tuos pačius klaidingus žingsnius ir stagnaciją, skyrybos su klubu taps logiška pabaiga ilgai trukusiam eksperimentui.
Šiuo metu „Bulls“ vadovybė yra tarsi kantrybės bandyme. Kiekvienas laimėtas susitikimas suteikia vilties, kiekvienas pralaimėjimas – priverčia kelti klausimą „kodėl?“. Lietuvio ateitis priklauso nuo jo paties gebėjimo perlipti per savo ego ir pripažinti, kad ankstesnės strategijos nepasiteisino. NBA yra negailestinga lyga, kurioje už nuopelnus praeityje niekas premijų nemoka. Čikaga išalkusi pergalių, o Artūras Karnišovas yra tas žmogus, nuo kurio sprendimų priklauso, ar ta alkį bus įmanoma numalšinti artimiausioje ateityje.
