Čikagos „Bulls“ organizacija pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių nusivylimų visoje Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Kai 2020 metais Artūras Karnišovas perėmė krepšinio operacijų viceprezidento vairą, sirgaliai ir ekspertai puoselėjo dideles viltis, kad lietuvis sugebės sugrąžinti „Bulių“ šlovės laikus į „United Center“ areną. Vis dėlto, praėjus keliems sezonams, vaizdas aikštelėje ir už jos ribų kelia vis daugiau klausimų nei teikia atsakymų. Ar šis projektas galutinai išsisėmė, ar A. Karnišovas vis dar turi planą, kaip ištempti Čikagą iš vidutiniokų pelkės?
Epocha „Bulls“ organizacijoje: lūkesčiai ir realybė
Atvykęs į Čikagą, A. Karnišovas pradėjo nuo itin drąsių sprendimų. Jis greitai pakeitė komandos branduolį, siekdamas sukurti konkurencingą ekipą čia ir dabar. DeMaro DeRozano, Lonzo Ballo ir Alexo Caruso įsigijimas bei Zacho LaVine’o išlaikymas sukūrė didžiulį entuziazmą. Pirmojo sezono metu, kol L. Ballas buvo sveikas, „Bulls“ kurį laiką netgi pirmavo Rytų konferencijoje, tačiau ši sėkmė pasirodė esanti trumpalaikė.
Pagrindinė problema, su kuria susidūrė lietuvio vadovaujama vadovybė, tapo traumų ruožas ir, svarbiausia, strateginis nelankstumas. Komanda atsidūrė vadinamojoje „tarpinės zonos“ būsenoje – jie nėra pakankamai geri kovoti dėl titulo, tačiau nėra pakankamai prasti, kad gautų aukštus šaukimus NBA naujokų biržoje. Tokia situacija ilgalaikėje perspektyvoje yra pražūtinga bet kuriai organizacijai, siekiančiai tvaraus progreso.
Pagrindinės klaidos ir strateginiai iššūkiai
Kritikai dažnai pabrėžia keletą esminių A. Karnišovo sprendimų, kurie šiandien atrodo itin abejotini:
- Nikolos Vučevičiaus mainai: Už patyrusį aukštaūgį buvo atiduoti du pirmojo rato šaukimai, kurie vėliau pavirto itin vertingais žaidėjais. Nors N. Vučevičius suteikė stabilumo puolime, jis tapo gynybine spraga, o investicija neatsipirko komandiniu rezultatu.
- Lojalumas esamam branduoliui: „Bulls“ vadovybė pernelyg ilgai tikėjo, kad Zacho LaVine’o, DeMaro DeRozano ir N. Vučevičiaus trejetas gali pasiekti aukštumų. Šis užsispyrimas užkirto kelią ankstyvai rekonstrukcijai.
- Finansinis nelankstumas: Dideli kontraktai su minėtais žaidėjais surišo rankas laisvųjų agentų rinkoje. Komanda tapo priklausoma nuo žaidėjų, kurie nepasižymi elitiniu efektyvumu moderniame krepšinyje.
Be abejonės, Artūras Karnišovas turi priimti atsakomybę už šias klaidas, tačiau taip pat svarbu pabrėžti, kad organizacijos viduje vyrauja ir savininkų spaudimas. „Bulls“ yra viena pelningiausių NBA komandų, todėl savininkai Reinsdorfai nėra linkę leisti atlikti visiško „tankavimo“ (sąmoningo pralaimėjimo dėl šaukimų), nes tai mažintų bilietų pardavimus ir arenos užimtumą.
Pokyčių vėjai: ar įmanoma „Bulls“ renesansas?
Pastaraisiais mėnesiais Čikagoje vis garsiau kalbama apie radikalius sprendimus. Alexo Caruso išmainymas į Joshą Giddey tapo savotišku signalu – „Bulls“ pradeda pripažinti, kad ankstesnė vizija žlugo. Tai buvo vienas iš pirmųjų žingsnių, rodančių, kad organizacija galiausiai nusprendė pereiti prie jaunesnės sudėties formavimo.
Ateities vizija: jaunimo integravimas
Josh Giddey atvykimas rodo, kad A. Karnišovas ieško žaidėjų, kurie turi potencialo augti kartu su komanda. Coby White’as per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių lygos patobulėjusių žaidėjų, o Patrickas Williamsas vis dar bando įrodyti savo vertę kaip elitinis 3 ir D tipo krepšininkas. Tačiau ar to pakaks, kad Čikaga vėl taptų Rytų konferencijos grėsme?
Permainos „Bulls“ komandoje dabar turėtų būti nukreiptos į tris kryptis:
- Zacho LaVine’o kontrakto situacija: Tai yra didžiausias galvosūkis. Rasti mainų partnerį už tokią sumą yra sunku, tačiau jo pasilikimas komandoje blokuoja ilgalaikę plėtrą.
- Šiuolaikinis krepšinio identitetas: Komandai desperatiškai trūksta metikų (snaiperių) ir greičio. A. Karnišovas privalo performuoti sudėtį pagal dabartinius NBA standartus, kur dominuoja tritaškiai ir universalumas.
- Trenerių štabo vaidmuo: Billy Donovano pozicija taip pat nėra saugi. Nors jis yra patyręs strategas, klausimas, ar jis yra tas žmogus, kuris gali sėkmingai vadovauti naujai, jaunai komandai, lieka atviras.
Iššūkiai vadovybėje: kaip išsaugoti reputaciją?
A. Karnišovui dabar tenka itin sudėtingas iššūkis – suderinti ambicijas laimėti dabar su būtinybe investuoti į rytojų. NBA pasaulyje reputacija yra viskas. Jei lietuvis nesugebės per artimiausius metus parodyti aiškios, progresyvios krypties, jo pozicija Čikagoje gali tapti nebetvari. Visgi, reikia nepamiršti, kad jis atėjo į organizaciją, kuri buvo visiškai „supuvusi“ iš vidaus, su bloga kultūra ir pasenusiais metodais. Didelė dalis to, ką jis padarė, buvo bandymas pakeisti organizacijos DNR, kas niekada nevyksta greitai.
Tačiau sporte rezultatai kalba garsiau už procesus. Sirgaliai „United Center“ arenoje yra ištroškę pergalių. Jie matė Michaelą Jordaną, jie matė Derricką Rose’ą, todėl jų standartai yra itin aukšti. A. Karnišovas supranta, kad laikas senka, o kantrybės limitas tiek tarp sirgalių, tiek tarp vadovybės gali būti išnaudotas labai greitai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie „Bulls“ ir Karnišovo ateitį
Ar Artūras Karnišovas bus atleistas artimiausiu metu?
Nors spaudimas didėja, nėra jokių oficialių ženklų, kad vadovybė planuoja atsisveikinti su juo. Visgi, 2024–2025 m. sezonas yra lemiamas. Jei komanda nerodys jokio progreso, pokyčiai aukščiausiuose vadovybės sluoksniuose taps neišvengiami.
Kokią pagrindinę klaidą padarė „Bulls“ vadovybė per paskutinius metus?
Dauguma analitikų sutinka, kad didžiausia klaida buvo „tarpinės zonos“ (angl. middle of the road) laikymasis. „Bulls“ nebuvo pakankamai geri kautis dėl titulo, bet per daug investavo į veteranus, užuot pradėję rekonstrukciją anksčiau.
Kodėl „Bulls“ nusprendė išmainyti Alexą Caruso?
Tai buvo aiškus signalas, kad komanda keičia kryptį. Caruso buvo vertingiausias turtas, kurį „Bulls“ turėjo, tad mainai į Joshą Giddey parodė norą gauti jaunesnį žaidėją su potencialu augti, net jei tai reiškė susilpnėjimą gynyboje trumpuoju laikotarpiu.
Ar Zacho LaVine’o išmainymas yra neišvengiamas?
Dauguma ekspertų mano, kad taip. Jo kontrakto dydis ir žaidimo stilius vis mažiau atitinka naująją „Bulls“ strategiją. Klausimas tik tas, kada „Bulls“ ras pasiūlymą, kuris tenkintų jų poreikius, negaunant dar vieno „blogo“ kontrakto mainais.
Ko tikėtis iš būsimų naujokų biržų?
Po pastarųjų metų mainų „Bulls“ vėl pradėjo kaupti šaukimus. Ateities tikslas – per šaukimus ir jaunų talentų ugdymą suformuoti branduolį, kuris galėtų atlaikyti konkurenciją su elitinėmis Rytų konferencijos ekipomis, tokiomis kaip Bostono „Celtics“ ar Niujorko „Knicks“.
Kryptis į priekį: ilgalaikė strategija
Kitas žingsnis, kurį turi žengti Artūras Karnišovas, yra aiškios vizijos suformulavimas. Čikagos sirgaliai gali atleisti pralaimėjimus, jei jie mato šviesą tunelio gale, t. y. jaunų žaidėjų progresą ir aiškų identitetą. Privaloma atsisakyti vis dar liekančio „šlovės dienų“ šešėlio ir drąsiai judėti į priekį, net jei tai kainuos vieną ar du labai nesėkmingus sezonus. Krepšinis NBA lygoje dabar juda itin greitai, o „Bulls“ atsilieka. Norint pasivyti, reikalingas ne tik naujas požiūris į žaidėjų atranką, bet ir drąsa priimti nepopuliarius, skausmingus sprendimus. Artūro Karnišovo karjera Čikagoje šiuo metu stovi ant plonos ribos tarp palikimo, kuris bus minimas su pagarba, ir patirties, kuri bus greitai pamiršta dėl nesėkmių. Tik laikas parodys, ar jis sugebės išlikti ramybės uostu audringoje „Bulls“ organizacijoje.
