Krepšinis yra sportas, kuriame vien talento dažniausiai neužtenka. Žaidėjas gali būti greitas, aukštas ar puikiai pataikyti iš toli, tačiau rungtynių metu svarbios tampa ir daug paprastesnės detalės. Gebėjimas laiku atlikti perdavimą, pasirinkti tinkamą poziciją, pastebėti laisvą komandos draugą ar suprasti varžovo veiksmus dažnai turi daugiau reikšmės nei vienas įspūdingas epizodas. Būtent todėl geras krepšinis susideda iš daugybės skirtingų elementų, kuriuos žaidėjai tobulina praktiškai visą savo karjerą.
Vienas svarbiausių dalykų yra kamuolio valdymas. Aukštesniame lygyje varžovai nepalieka daug laiko galvoti, todėl krepšininkas turi jaustis užtikrintai net tada, kai yra aktyviai spaudžiamas. Kamuolio varymas, perdavimai ir metimai treniruotėse kartojami tūkstančius kartų ne be priežasties. Kuo natūraliau žaidėjas atlieka pagrindinius veiksmus, tuo daugiau dėmesio rungtynių metu jis gali skirti tam, kas vyksta aplinkui.
Tačiau technika yra tik viena žaidimo dalis. Ne mažiau svarbus aikštės matymas. Krepšininkui nuolat reikia stebėti komandos draugų ir varžovų judėjimą, vertinti laisvas erdves bei per kelias akimirkas nuspręsti, ką daryti toliau. Kartais geriausias sprendimas yra mesti į krepšį, kartais – perduoti kamuolį, o tam tikroje situacijoje naudinga tiesiog pristabdyti ataką. Tokie pasirinkimai iš šalies gali atrodyti paprasti, tačiau rungtynėse jiems atlikti lieka vos kelios sekundės.
Svarbią vietą užima ir gynyba. Žiūrovai dažniau prisimena gražius dėjimus ar tolimus metimus, bet komandos rezultatui ne mažiau reikšmingas darbas kitoje aikštės pusėje. Geras gynėjas turi išlaikyti tinkamą poziciją, numatyti varžovo judėjimą ir laiku padėti komandos draugui. Ne kiekvienas toks veiksmas atsispindi statistikoje. Kartais užtenka priversti varžovą atlikti sudėtingesnį metimą ar nukreipti jį į tokią aikštės vietą, kur jau laukia kitas gynėjas.
Negalima pamiršti ir komandinio žaidimo. Net labai rezultatyvus krepšininkas negali vienas kontroliuoti visų rungtynių. Reikia užtvarų, perdavimų, judėjimo be kamuolio ir tarpusavio supratimo. Ilgiau kartu rungtyniaujantys žaidėjai neretai pradeda vienas kitą suprasti beveik be žodžių. Jie žino, kur komandos draugas judės, kada tikėtis perdavimo ir kaip reaguoti pasikeitus situacijai.
Technika, fizinis pasirengimas, žaidimo supratimas ir komandinis darbas yra susijusios dalys, kurios rungtynių metu jos veikia kartu. Dėl to krepšininkai treniruojasi metų metus ir vis tiek atranda sričių, kuriose gali patobulėti. Krepšinis nuolat keičiasi, tačiau gebėjimas suprasti žaidimą ir prisitaikyti prie jo išlieka viena svarbiausių gero žaidėjo savybių.
