Planuojant krovinio pervežimą lengva manyti, kad svarbiausias skaičius yra maršruto ilgis. Kuo mažiau kilometrų, tuo mažesnės degalų sąnaudos ir pigesnis reisas. Tačiau praktikoje trumpiausias kelias ne visada būna ekonomiškiausias. Bendrą pervežimo kainą veikia kelių mokesčiai, spūstys, vairuotojo darbo laikas, suplanuoti ir neplanuoti sustojimai, transporto priemonės apkrova bei nukrypimai nuo numatyto maršruto.
Dalis sąnaudų matoma dar prieš išvykstant, tačiau kitos paaiškėja tik reisui pasibaigus. Jeigu įmonė vertina vien degalus ir nuvažiuotus kilometrus, užsakymas gali atrodyti pelningesnis, nei buvo iš tikrųjų.
Mokamas kelias kartais kainuoja mažiau
Kelių rinkliavos yra viena aiškiausiai matomų pervežimo išlaidų. Dėl to planuotojui gali kilti noras rinktis nemokamą alternatyvą. Vis dėlto toks sprendimas ne visada padeda sutaupyti.
Nemokamas maršrutas gali būti ilgesnis, driektis per gyvenvietes, turėti daugiau sankryžų, greičio apribojimų ir sudėtingesnių kelio ruožų. Transporto priemonė sunaudoja daugiau degalų, vairuotojas kelyje praleidžia ilgiau, o pristatymo laikas tampa sunkiau prognozuojamas. Sutaupyta rinkliavos suma gali būti mažesnė už papildomas darbo ir degalų sąnaudas.
Todėl reikėtų lyginti ne pavienį mokestį, o visą maršruto savikainą. Kartais mokamas greitkelis yra racionalesnis pasirinkimas, nes leidžia važiuoti tolygiau, greičiau pasiekti paskirties vietą ir tiksliau laikytis pristatymo termino.
Spūstyse degalai naudojami, bet krovinys nejuda
Transporto priemonei stovint spūstyje, nuvažiuotų kilometrų skaičius nesikeičia, tačiau išlaidos toliau auga. Naudojami degalai, trumpėja vairuotojo darbo laikas, vėluojama į pakrovimo arba iškrovimo vietą.
Didžiausią žalą daro ne pati spūstis, o jos poveikis visam dienos planui. Pusvalandžio vėlavimas gali reikšti, kad vairuotojas nespės į sutartą iškrovimo laiką, turės laukti iki kitos dienos arba negalės laiku pradėti kito užsakymo. Taip vieno reiso sutrikimas paveikia kelias paskesnes užduotis.
Planuojant svarbu atsižvelgti į paros laiką, miestų apkrovą, pasienio punktus, sezoninius eismo pokyčius ir numatomus kelio darbus. Vien žemėlapyje matomo atstumo tam nepakanka.
Sustojimas nėra vien poilsio pertrauka
Kiekvienas sustojimas turi savo kainą. Degalinėje sugaištas laikas, laukimas terminale, dokumentų tikrinimas ar eilė prie rampos gali atrodyti kaip neišvengiama reiso dalis. Tačiau dažni arba netinkamai suplanuoti sustojimai reikšmingai padidina bendrą kelionės trukmę.
Sustojimus galima skirstyti į būtinus ir neplanuotus. Būtini sustojimai apima vairuotojo poilsį, degalų pylimą, muitinės procedūras, pakrovimą ir iškrovimą. Neplanuoti atsiranda dėl klaidingo adreso, trūkstamų dokumentų, gedimo, vėluojančio krovinio ar nepasiruošusio gavėjo.
Svarbu ne tik numatyti, kur transporto priemonė stos, bet ir įvertinti, kiek laiko tam iš tikrųjų prireiks. Jeigu plane pakrovimui skiriama pusvalandis, o praktikoje jis nuolat trunka dvi valandas, numatoma reiso savikaina nuo pat pradžių bus netiksli.
Vairuotojo laikas yra ribotas išteklius
Vairuotojo darbo ir poilsio režimas daro tiesioginę įtaką maršrutui. Net jeigu iki pristatymo vietos liko nedidelis atstumas, vairuotojas gali nebeturėti pakankamai leistino važiavimo laiko. Tuomet reikia planuoti sustojimą, keisti pristatymo terminą arba ieškoti kito sprendimo.
Čia svarbi maršrutų planavimo programa, kuri padeda vienoje vietoje vertinti ne tik kelią, bet ir numatomus sustojimus, rinkliavas, bendrą kelionės trukmę bei likusį vairuotojo darbo laiką. Toks planavimas leidžia anksčiau pastebėti, kad teoriškai įveikiamas maršrutas praktiškai netelpa į turimą laiką.
Netiksliai įvertintas vairuotojo darbo laikas gali lemti papildomą nakvynę, vėlavimą ar būtinybę keisti vairuotoją. Visa tai didina išlaidas, nors pats maršrutas žemėlapyje nepasikeičia.
Brangiai kainuoja ir tušti kilometrai
Pervežimo pelningumas priklauso ne vien nuo kelionės su kroviniu. Reikia įvertinti, kaip transporto priemonė pasieks pakrovimo vietą ir kas vyks po iškrovimo. Jeigu sunkvežimis ilgą atstumą važiuoja tuščias, įmonė patiria degalų, darbo ir transporto nusidėvėjimo sąnaudas, tačiau negauna pajamų už krovinio gabenimą.
Todėl planuojant reisus verta vertinti kelias užduotis kartu. Tinkamai suderinti užsakymai gali sumažinti tuščią ridą, geriau išnaudoti transporto priemonę ir padidinti vieno darbo ciklo pelningumą. Atskirai pelningas užsakymas gali tapti nuostolingas, jeigu dėl jo tenka atlikti ilgą tuščią kelionę.
Planas turi būti lyginamas su faktu
Net kruopščiai suplanuotas reisas gali pasikeisti. Vairuotojas pasirenka kitą kelią, užtrunka pakrovimas, padidėja degalų sąnaudos arba atsiranda papildomas sustojimas. Jeigu įmonė analizuoja tik pradinį planą, ji nemato, kur iš tikrųjų prarandami pinigai.
Reikėtų lyginti planuotą ir faktinį atstumą, kelionės trukmę, sustojimų laiką, rinkliavas bei kitas išlaidas. Pasikartojantys nukrypimai atskleidžia sistemines problemas. Galbūt konkretus maršrutas nuolat patenka į spūstis, tam tikro kliento teritorijoje vairuotojai per ilgai laukia arba pasirinkta degalinė reikalauja papildomo lanksto.
Pervežimus dažniausiai brangina ne viena didelė klaida, o daugybė mažų nuostolių. Keli papildomi kilometrai, pusvalandis laukimo, neįvertinta rinkliava ar netinkamai suplanuotas poilsis atskirai gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau per mėnesį ar metus jie tampa didele veiklos sąnaudų dalimi. Tikslus planavimas padeda matyti ne vien kelią nuo pradžios iki pabaigos, bet ir tikrąją kiekvieno reiso kainą.
