Kauno „Žalgirio“ vardas yra neatsiejamas nuo Pauliaus Jankūno. Ilgametis komandos kapitonas, tapęs tikru klubo simboliu, baigęs profesionalaus krepšininko karjerą, nesitraukė į šešėlį, o prisiėmė milžinišką atsakomybę tapdamas organizacijos vadovu. Visgi, krepšinio pasaulyje, kur emocijos verda ne tik aikštelėje, bet ir užkulisiuose, pokyčiai yra neišvengiami. Neseniai Paulius Jankūnas atvirai prabilo apie klube vykstančius procesus, savo sprendimą palikti direktoriaus postą ir tai, kokią ateitį mato reprezentacinei Lietuvos krepšinio komandai. Jo mintys atskleidžia ne tik vadybinius iššūkius, bet ir žmogiškąją pusę, su kuria susiduria kiekvienas, bandantis suvaldyti Eurolygos lygio organizacijos lūkesčius ir realybę.
Nuo aikštelės iki direktoriaus kabineto: pereinamojo laikotarpio iššūkiai
Perėjimas nuo žaidėjo, kurio pagrindinė užduotis yra kovoti dėl kamuolių ir taškų, prie vadovo, atsakingo už milijoninį biudžetą ir strateginius sprendimus, niekada nėra lengvas. Jankūnas pripažįsta, kad pirmieji metai administracijoje buvo tikras krikštas ugnimi. Nors aikštelėje jis pasižymėjo ramybe ir šaltakraujiškumu, vadovo kėdė reikalavo visiškai kitokių kompetencijų.
Vienas didžiausių iššūkių buvo atsakomybės našta. Būnant žaidėju, atsakomybę dalijiesi su komandos draugais ir treneriu, tačiau būnant generaliniu direktoriumi, galutinis sprendimas – ir jo pasekmės – dažniausiai gula ant tavo pečių. Paulius atviravo, kad teko mokytis greitai reaguoti į krizines situacijas, tokias kaip žaidėjų traumos, netikėti pralaimėjimai ar trenerių rokiruotės. Būtent šis perėjimas parodė, kad „Žalgiris“ nėra tik komanda – tai sudėtingas mechanizmas, kuriame kiekviena detalė turi veikti nepriekaištingai.
Skausmingi sprendimai ir trenerių kaita
Viena labiausiai aptarinėjamų temų Jankūno vadovavimo laikotarpiu buvo vyriausiojo trenerio Kazio Maksvyčio pakeitimas italu Andrea Trinchieri. Tai buvo sprendimas, sukėlęs didelį atgarsį visuomenėje ir tarp sirgalių. Paulius Jankūnas interviu metu neslėpė, kad tokie ėjimai yra emociškai sunkūs, ypač kai tenka atsisveikinti su žmogumi, kuris yra ne tik kolega, bet ir bendražygis.
Tačiau vadovaujant klubui, emocijas tenka nustumti į šoną. Sprendimas kviesti Trinchieri buvo paremtas noru sukrėsti komandą ir išgelbėti sezoną Eurolygoje. Jankūnas pabrėžė keletą aspektų, kurie lėmė pokyčius:
- Rezultatų stagnacija: Komanda buvo patekusi į duobę, iš kurios išlipti senais metodais nepavyko.
- Psichologinis mikroklimatas: Buvo jaučiama, kad žaidėjams reikia naujo impulso ir kitokio vadovavimo stiliaus.
- Ateities vizija: Trinchieri atvykimas buvo matomas ne tik kaip gaisro gesinimas, bet ir kaip ilgalaikė investicija į komandos taktinį lankstumą.
Finansinis tvarumas prieš Eurolygos milžinus
„Žalgiris“ Eurolygos kontekste visada buvo unikalus klubas. Neturėdamas užnugaryje futbolo klubų milijonų ar turtingų oligarchų, Kauno klubas privalo skaičiuoti kiekvieną eurą. Paulius Jankūnas savo pasisakymuose akcentavo, kad finansinis stabilumas yra prioritetas numeris vienas. Vadovaujant klubui, teko nuolat balansuoti tarp noro įsigyti aukščiausio lygio žvaigždes ir būtinybės neviršyti biudžeto.
Jankūnas atskleidė, kad derybos su žaidėjais tapo vis sudėtingesnės. Rinka yra perkaitusi, o vidutinio lygio Eurolygos žaidėjų atlyginimai išaugo drastiškai. Todėl „Žalgirio“ strategija išlieka orientuota į:
- Jaunų talentų paiešką: Rizika su mažiau patyrusiais, bet motyvuotais žaidėjais.
- Vertės auginimą: Žaidėjų, kurių karjera yra smuktelėjusi, reabilitaciją ir sugrąžinimą į elitą.
- Lietuvišką branduolį: Būtinybę išlaikyti vietinius žaidėjus, kurie supranta klubo kultūrą ir svorį.
Pasitraukimas: nuovargis ar strateginis žingsnis?
Didžiausia naujiena, apie kurią Paulius Jankūnas kalbėjo atvirai, buvo jo sprendimas palikti Kauno „Žalgirio“ direktoriaus pareigas 2024-ųjų vasarą. Šis žingsnis daugeliui buvo netikėtas, tačiau, pasak paties Pauliaus, jis brendo kurį laiką. Tai nebuvo bėgimas nuo atsakomybės, o greičiau sąžiningas savęs įvertinimas.
Vadovo darbas reikalauja 24 valandų per parą įsitraukimo. Nuolatinis stresas, kelionės ir spaudimas iš visuomenės pusės alina. Jankūnas pripažino, kad norint sėkmingai vadovauti tokiai organizacijai, reikia degti ta veikla lygiai taip pat, kaip žaidžiant aikštelėje. Pajutęs, kad baterijos sėda, jis nusprendė užleisti vietą kitam žmogui – Gediminui Navickui, kuris, Pauliaus nuomone, turi reikiamą energiją ir kompetenciją tęsti pradėtus darbus.
Klubo struktūros evoliucija
Jankūno pasitraukimas nereiškia chaoso. Priešingai, jis kalbėjo apie tai, kad klubas turi veikti kaip gerai sutepta sistema, nepriklausomai nuo personalijų. Struktūriniai pokyčiai, įskaitant naujų žmonių įtraukimą į sporto vadybą ir skautingą, yra natūrali organizacijos evoliucija. Tikslas – sukurti sistemą, kuri būtų atspari pavienių asmenų kaitai ir užtikrintų tęstinumą.
Naujokų komplektacija ir vasaros darbai
Nors oficialiai paliko vadovo postą, Jankūnas aktyviai dalyvavo formuojant kito sezono komandos griaučius. Jis pabrėžė, kad vasaros darbai prasideda dar žiemą. Skautingas, pokalbiai su agentais ir žaidėjų profiliavimas yra nematoma, bet kritiškai svarbi darbo dalis. Atvirame pokalbyje buvo užsiminta apie naują komandos veidą – greitesnį, atletiškesnį ir labiau orientuotą į modernų krepšinį.
Vienas iš pagrindinių akcentų buvo gynėjų grandies stiprinimas. Suprantant, kad Keenanas Evansas dėl traumos negalės pradėti sezono (ir vėliau persikėlė į kitą klubą), „Žalgiriui“ teko ieškoti lygiaverčių pamainų. Jankūnas teigė, kad klubas stengėsi rasti žaidėjus, kurie turėtų „alkį“ ir norą įrodyti savo vertę Eurolygoje, o ne tik atvyktų „atidirbti“ kontrakto.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Siekiant geriau suprasti situaciją ir atsakyti į sirgaliams kylančius klausimus, pateikiame svarbiausią informaciją trumpai:
- Ar Paulius Jankūnas visiškai paliko „Žalgirį“?
Nors jis pasitraukė iš direktoriaus pareigų, Jankūnas išlieka organizacijos dalimi kaip akcininkas ir patarėjas, tačiau nebedalyvauja kasdienėje operatyvinėje veikloje. - Kas pakeitė Paulių Jankūną?
Naujuoju klubo vadovu tapo Gediminas Navickas, turintis ilgametę patirtį sporto vadyboje. - Kaip pokyčiai vadovybėje paveiks komandos biudžetą?
Vadovybės kaita neturi tiesioginės neigiamos įtakos biudžetui. Klubas ir toliau laikosi finansinės drausmės, o pajamos iš bilietų bei rėmėjų išlieka stabilios ar net auga. - Kokia yra pagrindinė naujosios vadovybės vizija?
Tęsti pradėtus darbus išlaikant finansinį stabilumą, kartu siekiant kuo aukštesnių sportinių rezultatų ir stiprinant darbą su sirgaliais bei partneriais.
Lūkesčiai ateinančiam sezonui ir sirgalių vaidmuo
Pokyčiai „Žalgirio“ vadovybėje ir sudėtyje visada sukelia nerimą, tačiau kartu ir viltį. Pauliaus Jankūno atvirumas parodė, kad klube nėra slepiamos problemos, o jos sprendžiamos. Ateinantis sezonas bus dar vienas išbandymas tiek naujam vadovui, tiek treneriui Andrea Trinchieri, kuris turės galimybę dirbti su komanda nuo pat pasiruošimo stovyklos pradžios, o ne perimti ją sezono viduryje.
Sirgaliai gali tikėtis kovojančios komandos. Nors veidai aikštelėje ir kabinetuose keičiasi, „Žalgirio“ DNR išlieka ta pati – tai kova iki paskutinės sekundės ir nenoras pasiduoti autoritetams. Jankūno palikimas vadovo kėdėje yra stabilizuotas laivas, kuris, nors ir banguojančioje Eurolygos jūroje, turi aiškią kryptį. Svarbiausia, kad fanų palaikymas, kuris yra pagrindinis klubo variklis, išliktų toks pat aistringas, nepriklausomai nuo to, kas pasirašo sutartis ar derina biudžeto eilutes.
