Europos krepšinis išgyvena vieną dinamiškiausių laikotarpių savo istorijoje, o prie šių pokyčių vairo stovi lietuvis Paulius Motiejūnas. Tapęs Eurolygos vadovu, buvęs Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius susidūrė ne tik su garbe, bet ir su milžiniška atsakomybe bei sudėtingais geopolitiniais bei ekonominiais iššūkiais. Jo atviras požiūris į lygos valdymą ir nevengimas kalbėti apie nepatogias temas, tokias kaip Rusijos klubų statusas, Dubajaus pinigai ar finansinio sąžiningumo taisyklės, rodo aiškią kryptį: Eurolyga siekia tapti ne tik sportiniu, bet ir komerciškai sėkmingu produktu, galinčiu konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Motiejūno vizija remiasi pragmatiškumu, siekiu suvienyti klubų savininkus ir noru modernizuoti turnyrą, išlaikant jo unikalų identitetą, kurį taip vertina senojo žemyno sirgaliai.
Strateginė plėtra: Dubajaus projektas ir naujos rinkos
Viena labiausiai aptariamų temų krepšinio kuluaruose – Eurolygos plėtra į Artimuosius Rytus. Paulius Motiejūnas neslepia, kad derybos su Dubajumi yra ne tik apie pinigus, bet ir apie strateginį lygos augimą. Nors skeptikai baiminasi dėl logistikos ir tradicijų, lygos vadovas pabrėžia, kad Eurolyga negali ignoruoti globalizacijos procesų.
Dubajaus atėjimas į Europos krepšinį nėra vienadienis projektas. Kalbama apie ilgalaikę partnerystę, kuri galėtų atnešti solidžią finansinę injekciją visiems lygos klubams. Tačiau Motiejūnas pabrėžia keletą esminių aspektų, kurie turi būti išspręsti prieš žengiant šį žingsnį:
- Logistika ir tvarkaraštis: Skrydžiai į Dubajų trunka ilgiau nei įprastos kelionės Europoje, todėl būtina rasti sprendimus, kaip tai paveiks žaidėjų nuovargį ir nacionalinių čempionatų tvarkaraščius.
- Infrastruktūra: Nors Dubajus garsėja prabanga, krepšinio arena ir jos užpildymas turi atitikti aukščiausius Eurolygos standartus. Tuščios tribūnos prabangioje arenoje nėra tai, ką lyga nori rodyti televizijos žiūrovams.
- Konkurencingumas: Nauja komanda turi būti ne tik turtinga, bet ir sportiškai konkurencinga. Niekas nenori matyti klubo, kuris tarnauja tik kaip taškų dalytojas senbuviams.
Be Dubajaus, Motiejūnas atvirai kalba ir apie kitas prioritetines rinkas – Paryžių ir Londoną. Šie didmiesčiai yra gyvybiškai svarbūs siekiant pritraukti didžiuosius rėmėjus ir televizijos transliuotojus. „Paris Basketball“ sėkmė Europos taurėje rodo, kad Prancūzijos sostinė yra pasirengusi didžiajam krepšiniui, o Jungtinės Karalystės rinka, nors ir sunkiai įveikiama, išlieka strateginiu taikiniu.
Finansinis tvarumas ir „algų kepurės“ mechanizmas
Vienas iš pagrindinių Motiejūno tikslų – sumažinti atskirtį tarp turtingiausių ir mažesnius biudžetus turinčių klubų. Iki šiol Eurolygoje dominavo „mecenatystės“ modelis, kai klubų savininkai dengdavo milžiniškus nuostolius iš savo kišenės. Tai iškraipydavo rinką ir keldavo žaidėjų atlyginimus į nerealias aukštumas.
Naujoji finansinio sąžiningumo sistema (Financial Fair Play) ir planuojama „prabangos mokesčio“ arba tam tikros formos „algų kepurės“ sistema turėtų įvesti daugiau tvarkos. Motiejūnas akcentuoja, kad tikslas nėra dirbtinai sulyginti komandas, bet užtikrinti, kad klubai veiktų pagal verslo logiką.
Numatomi pokyčiai finansinėje struktūroje:
- Pajamų ir išlaidų balansas: Klubai bus griežčiau kontroliuojami dėl pajamų, gaunamų ne iš krepšinio veiklos. Savininkų injekcijos bus ribojamos, skatinant klubus užsidirbti patiems.
- Skaidrumas: Atlyginimų viešinimas ir aiškesnė agentų mokesčių sistema padėtų išvengti šešėlinės ekonomikos apraiškų.
- Sankcijos: Už finansinių taisyklių pažeidimus numatomos ne tik piniginės baudos, bet ir sportinės sankcijos, pavyzdžiui, taškų atėmimas ar draudimas registruoti naujus žaidėjus.
Santykiai su FIBA ir krepšinio kalendorius
Ilgus metus trukęs „karas“ tarp Eurolygos ir FIBA, regis, pereina į paliaubų fazę. Paulius Motiejūnas, perėmęs vadovavimą, ėmėsi aktyvių veiksmų normalizuoti santykius su pasauline krepšinio organizacija. Tai gyvybiškai svarbu žaidėjų sveikatai ir bendram krepšinio populiarumui.
Pagrindinis nesutarimų objektas visada buvo „langai“ – nacionalinių rinktinių varžybos klubinio sezono metu. Motiejūnas pripažįsta, kad sirgaliai nori matyti geriausius žaidėjus atstovaujančius savo šalims, todėl ieškoma kompromisų. Jau dabar matome pastangas derinti tvarkaraščius taip, kad Eurolygos rungtynės nesidubliuotų su svarbiais rinktinių mačais, nors pilnas suderinamumas vis dar yra iššūkis dėl itin tankaus grafiko.
Sujungti Čempionų lygą ir Europos taurę (EuroCup) yra dar viena idėja, kuri sklando ore. Nors Motiejūnas apie tai kalba atsargiai, tokia sinergija leistų sukurti aiškią piramidę Europos krepšinyje, kurioje Eurolyga būtų viršūnėje, o po ja – stiprus antrasis divizionas. Tai panaikintų dabartinę painiavą, kai sirgaliams sunku suprasti, kuris turnyras yra stipresnis po Eurolygos.
Finalo ketverto formatas: tradicija prieš pelningumą
Diskusijos dėl Finalo ketverto (Final Four) formato keitimo į atkrintamųjų varžybų serijas netyla jau daugelį metų. Iš vienos pusės, Finalo ketvertas sukuria nepakartojamą dramą, kur vienos rungtynės lemia viską. Tai pritraukia milžinišką dėmesį ir sukuria šventinę atmosferą viename mieste. Iš kitos pusės, serijos iki keturių pergalių būtų teisingesnės sportiniu principu (stipriausia komanda rečiau pralaimi seriją nei vieną mačą) ir leistų klubams uždirbti daugiau pinigų iš bilietų savo arenose.
Motiejūno pozicija šiuo klausimu yra gana konservatyvi, bet atvira ateities pokyčiams. Kol kas Finalo ketvertas išlieka „Eurolygos vizitine kortele“. Tai renginys, kuris suburia visą krepšinio bendruomenę. Tačiau vadovas pripažįsta, kad komercine prasme serijos gali būti patrauklesnės. Svarstomi įvairūs tarpiniai variantai, tačiau artimiausioje ateityje drastiškų pokyčių tikėtis neverta. Svarbiausia užduotis dabar – paversti Finalo ketvertą pelningu renginiu ne tik lygai, bet ir miestui šeimininkui bei dalyvaujantiems klubams.
Rusijos klubų ateitis Eurolygoje
Karo Ukrainoje kontekste Rusijos klubų, ypač Maskvos CSKA, dalyvavimas Eurolygoje buvo sustabdytas. Paulius Motiejūnas laikosi griežtos ir aiškios pozicijos: kol vyksta karas, Rusijos komandų sugrįžimas yra neįmanomas. Nors CSKA išlieka vienu iš lygos akcininkų ir dalyvauja susirinkimuose priimant tam tikrus sprendimus (dėl teisinių niuansų), sportinėje veikloje jų dalyvavimas yra užšaldytas.
Tai atveria galimybes kitiems klubams užimti atsiradusią vakuumą. Tokios komandos kaip Belgrado „Partizan“, „Crvena Zvezda“ ar „Monaco“ pasinaudojo šia situacija, įsitvirtindamos elite ir įrodydamos, kad Eurolyga gali būti įdomi ir nenuspėjama be Rusijos pinigų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekdami geriau suprasti Pauliaus Motiejūno viziją ir Eurolygos ateitį, pateikiame atsakymus į dažniausiai sirgalių užduodamus klausimus.
- Ar artimiausiu metu keisis Eurolygos formatas?
Šiuo metu drastiškų formato pakeitimų (komandų skaičiaus didinimo virš 18) artimiausiam sezonui neplanuojama, tačiau diskusijos dėl plėtros iki 20 komandų vyksta nuolat. Įvedus įkrintamąsias (Play-in) varžybas, formatas tapo dinamiškesnis, ir ši naujovė pasiteisino. - Kokia yra Kauno „Žalgirio“ ateitis naujoje sistemoje?
Kauno „Žalgiris“ yra vienas iš A licenciją turinčių klubų-akcininkų. Jų vieta lygoje yra saugi, nepriklausomai nuo laikinų sportinių rezultatų. Motiejūnas, nors ir buvęs „Žalgirio“ vadovas, pabrėžia, kad visiems klubams taikomos vienodos taisyklės, tačiau ilgalaikė licencija garantuoja stabilumą. - Ar Dubajaus komanda žais Eurolygoje jau kitą sezoną?
Tikimybė, kad Dubajaus komanda iškart startuos Eurolygoje, yra maža. Realesnis scenarijus – integracija per Europos taurę (EuroCup), siekiant patikrinti organizacinius gebėjimus ir logistiką, panašiai kaip tai daroma su kitais naujais projektais. - Kaip keisis teisėjavimo kokybė?
Lyga investuoja į teisėjų mokymus ir technologijas. Siekiama didinti skaidrumą, viešinant teisėjų sprendimų paaiškinimus po rungtynių ir mažinant klaidų skaičių lemiamais momentais. - Ar planuojama plėtra į kitus žemynus be Azijos?
Kol kas pagrindinis dėmesys skiriamas Europos rinkoms (Paryžius, Londonas, Berlynas) ir Artimiesiems Rytams. Plėtra į Šiaurės Ameriką ar kitus regionus šiuo metu nėra prioritetinė darbotvarkės dalis.
Technologinės inovacijos ir sirgalių patirtis
Paulius Motiejūnas supranta, kad šiuolaikinis sportas konkuruoja ne tik su kitomis lygomis, bet ir su visa pramogų industrija – „Netflix“, vaizdo žaidimais ir socialiniais tinklais. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių yra pritraukti jaunąją auditoriją (Z kartą), kuriai tradicinės dviejų valandų transliacijos gali pasirodyti per ilgos ir nuobodžios.
Eurolyga planuoja aktyviau diegti naujoves transliacijose. Tai apima ne tik geresnę vaizdo kokybę (4K), bet ir interaktyvumą. Pavyzdžiui, teisėjų kameros („Ref Cam“), kurios leidžia žiūrovams pamatyti aikštelę arbitro akimis, arba mikrofonai trenerių pasitarimų metu, suteikiantys galimybę išgirsti taktinius nurodymus. Taip pat kalbama apie pažangesnę statistikos integraciją realiuoju laiku, kuri būtų patraukli lažybų mėgėjams ir statistikos entuziastams.
Skaitmeninė transformacija palies ir lygos programėlę bei socialinius tinklus. Tikslas – sukurti turinį, kuris būtų vartojamas ne tik rungtynių metu, bet ir visą savaitę. Trumpi vaizdo klipai, užkulisinė medžiaga, žaidėjų gyvenimo būdo istorijos – visa tai yra dalis strategijos, kuria siekiama paversti Eurolygą ne tik sporto turnyru, bet ir gyvenimo būdo prekės ženklu. Motiejūno vadovaujama komanda supranta, kad norint didinti pajamas iš TV teisių, produktas turi būti nepriekaištingas technologiškai ir vizualiai.
