Bėgimas gryname ore, dviračių treniruotės, žygiai ir komandinės sporto šakos padeda palaikyti fizinę bei emocinę savijautą. Tačiau aktyvus gyvenimas turi ir odai svarbią pusę: daugiau laiko lauke reiškia didesnę ultravioletinių spindulių dozę, o prakaitas, trintis ir dažnas prausimasis gali pažeisti odos barjerą. Tai nėra priežastis mažiau judėti. Daugumą problemų galima valdyti keliais nuosekliais įpročiais, kurie netrukdo treniruotėms.
Kalbant apie odos senėjimą, svarbu atskirti natūralius amžiaus pokyčius nuo fotosenėjimo – ilgainiui besikaupiančio UV spinduliuotės poveikio. Sportas pats savaime nėra priešlaikinio odos senėjimo priežastis. Riziką dažniau didina neapsaugota oda per ilgas treniruotes lauke, pasikartojantys nudegimai, netinkama apsauga nuo saulės ir odos dirginimo ignoravimas.
UV poveikis kaupiasi ne tik paplūdimyje
Saulės ultravioletinė spinduliuotė odą pasiekia ir tada, kai žmogus nesidegina. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad UVA spinduliai prasiskverbia giliau ir prisideda prie odos elastingumo mažėjimo bei priešlaikinio senėjimo, o UVB yra svarbi nudegimų priežastis. Abi spinduliuotės rūšys susijusios su ilgalaike žala. Vadinasi, valandos trukmės bėgimas, kelionė dviračiu ar teniso treniruotė taip pat yra saulės ekspozicija.
Debesys nesuteikia patikimos apsaugos, o vėjas ir judėjimo metu juntama vėsa gali maskuoti kaitrą. Dėl to žmogus gali nepajusti, kad oda gauna didelę UV dozę. Svarbesnis orientyras yra UV indeksas. Kai jis siekia 3 ar daugiau, rekomenduojamos papildomos apsaugos priemonės. Indeksą verta pasitikrinti kartu su orų prognoze, ypač planuojant ilgesnę treniruotę.
Jeigu įmanoma, lauko veiklą geriau perkelti į rytą ar vėlesnę popietę, kai UV lygis mažesnis. Vis dėlto vien pakeisto laiko ne visada pakanka. Maršrutas be pavėsio, aukštis, atspindžiai nuo vandens ar sniego ir treniruotės trukmė gali padidinti realią ekspoziciją.
Apsauga nuo saulės turi veikti judant ir prakaituojant
Aktyviam žmogui tinka plataus spektro, vandeniui atspari priemonė, kurios SPF yra 30 ar didesnis. „Plataus spektro“ žyma reiškia apsaugą nuo UVA ir UVB. Žodis „sport“ ant pakuotės nėra svarbesnis už šias tris savybes: SPF, plataus spektro apsaugą ir atsparumą vandeniui.
Apsauginę priemonę reikia užtepti prieš einant į lauką ir nepamiršti dažnai praleidžiamų vietų: ausų, sprando, plaštakų, blauzdų, pėdų viršaus bei plinkančios galvos odos. Ilgos treniruotės metu ją būtina atnaujinti pagal gamintojo instrukciją, taip pat po gausaus prakaitavimo, plaukimo ar nusivalymo rankšluosčiu. Užrašas „atspari vandeniui“ nereiškia, kad priemonė veikia neribotą laiką.
Kremas nėra vienintelė gynybos linija. Lengvi drabužiai ilgomis rankovėmis, UPF žymėjimą turinti apranga, kepurė, UV apsaugą suteikiantys akiniai ir pavėsingas maršrutas sumažina atviros odos plotą. Bėgikui gali būti patogesnė kepurė su snapeliu, tačiau ji neapsaugo ausų ir sprando, todėl šioms vietoms reikia skirti atskirą dėmesį.
Prakaitas nėra „detoksas“, o trintis nėra smulkmena
Prakaitavimas padeda reguliuoti kūno temperatūrą, tačiau prakaitas nevalo porų ir nepašalina iš odos „toksinų“. Paliktas ant odos kartu su riebalais, kosmetika ir nešvarumais jis gali didinti dirginimą bei prisidėti prie bėrimų. Problema ypač juntama po aptemptais drabužiais, šalmu, kepure, sportine liemenėle ar kuprinės diržais.
Trintis pažeidžia paviršinį odos sluoksnį. Paraudimas tarp šlaunų, pažastyse, po krūtine ar ten, kur remiasi įranga, gali virsti skausmingu nutrinimu. Riziką didina drėgna, prastai džiūstanti apranga ir netinkamas dydis. Drėgmę išgarinantys, tinkamai priglundantys drabužiai ir laiku pakeista šlapia apranga dažnai padeda daugiau nei sudėtinga kosmetikos rutina.
Veidą per treniruotę geriau švelniai nusausinti švariu rankšluosčiu, o ne stipriai trinti. Sportuojant su makiažu, prakaito ir dengiančių produktų derinys gali skatinti porų kimšimąsi. Jei oda linkusi į bėrimus, verta rinktis nekomedogenines priemones ir prieš treniruotę nuvalyti sunkų makiažą.
Bazinė priežiūra aktyviam žmogui neturi būti sudėtinga
Odos rutiną galima sutraukti iki trijų atramų: švelnaus valymo, drėkinimo pagal poreikį ir kasdienės apsaugos nuo saulės. Po intensyvios treniruotės verta nusiprausti ir persirengti, tačiau karštas vanduo, šiurkštūs šveitikliai bei stipriai kvapios priemonės gali dar labiau sudirginti odą. Jei tą pačią dieną prausiamasi kelis kartus, ypač svarbus švelnus prausiklis.
Drėkinamasis kremas padeda palaikyti odos barjerą. Riebesnei ar į bėrimus linkusiai odai gali tikti lengvesnė, nekomedogeninė tekstūra, o sausai ir vėjo veikiamai odai – sodresnė priemonė. Naują aktyvų ingredientą geriau įvesti po vieną, kad būtų aišku, kas sukėlė paraudimą ar perštėjimą.
Paprastas treniruotės dienos sąrašas
Prieš treniruotę lauke:
- pasitikrinti UV indeksą ir, jei įmanoma, pasirinkti mažesnio UV laiką;
- naudoti plataus spektro, vandeniui atsparią SPF 30 ar didesnę apsaugą;
- apsirengti taip, kad mažėtų atviros odos plotas ir trintis;
- nuvalyti sunkų makiažą;
- įsidėti apsaugos priemonę pakartotiniam naudojimui.
Po treniruotės:
- persirengti sausa apranga;
- prakaitą nuplauti švelnia priemone ir drungnu vandeniu;
- odos netrinti šiurkščiu rankšluosčiu;
- esant tempimui ar sausumui naudoti drėkiklį;
- stebėti neįprastą bėrimą, skausmą, pūsles ar ilgai nepraeinantį paraudimą.
Atsistatymas svarbus organizmui, bet nepakeičia fotoprotekcijos
Miegas, pakankamas energijos ir baltymų kiekis, įvairi mityba bei skysčių vartojimas padeda organizmui atsistatyti po krūvio. Tačiau litras papildomo vandens neatšaukia dienos, praleistos be apsaugos nuo saulės, o vienas „kolageno“ produktas negali kompensuoti nuolatinių nudegimų. Odos priežiūroje, kaip ir treniruotėse, didžiausią vertę paprastai sukuria nuoseklumas.
Persitreniravimas, miego stoka ir labai ribojanti dieta gali atsispindėti savijautoje bei išvaizdoje, tačiau odos pokyčiai nėra patikimas vienos maistinės medžiagos trūkumo testas. Jei atsiranda užsitęsęs bėrimas, ryškus plaukų slinkimas, negyjanti žaizdelė ar besikeičiantis apgamas, reikalingas medicininis įvertinimas, o ne savarankiškai pasirinkti papildai.
Kada svarstomos procedūros ir kaip jas derinti su sportu?
Kosmetika ir apsauga nuo saulės gali padėti palaikyti odos būklę, tačiau jos nepanaikina jau susiformavusių struktūrinių pokyčių. Kai kuriems žmonėms dėl pigmentacijos, tekstūros, randų ar kitų rūpesčių gali būti svarstomos gydytojo parinktos procedūros. Jos nėra būtina aktyvaus gyvenimo dalis ir neturėtų būti pateikiamos kaip greitas būdas „atšaukti“ ilgalaikę UV žalą.
Domintis, kaip atliekamas lazerinis odos atjauninimas Kaune, pirmasis žingsnis turėtų būti ne procedūros datos rezervavimas, o konsultacija. Skirtingos lazerinės technologijos veikia nevienodai, todėl skiriasi pasiruošimas, odos reakcija ir laikas, kada saugu grįžti prie intensyvaus fizinio krūvio.
Procedūrą racionalu planuoti ne prieš varžybas, stovyklą saulėtame klimate ar žygį, kuriame nebus galimybės laikytis priežiūros rekomendacijų. Prakaitavimas, karštis, baseinas, pirtis, trintis ir UV poveikis gali būti laikinai ribojami, tačiau tikslų laiką nustato procedūrą atliekantis specialistas pagal metodą ir individualią odos reakciją. Vienam metodui gali pakakti trumpos pertraukos, kitam reikia ilgesnio gijimo, todėl universali taisyklė „po kelių dienų galima viskas“ nėra patikima.
Konsultacijos metu aktyvus žmogus turėtų nurodyti savo treniruočių pobūdį, varžybų kalendorių, buvusius nudegimus, polinkį į pigmentaciją, vartojamus vaistus ir odos priežiūros priemones. Taip lengviau pasirinkti tinkamą laiką arba nuspręsti procedūrą atidėti.
Ką paklausti prieš procedūrą?
- Kiek laiko reikės vengti intensyvaus sporto, karščio, baseino ir pirties?
- Kada bus galima vėl naudoti šalmą, aptemptą aprangą ar kitą odą trinančią įrangą?
- Kaip saugoti gydytą vietą nuo UV spindulių?
- Kokios odos reakcijos tikėtinos, o dėl kokių reikėtų kreiptis į kliniką?
- Ar procedūros data dera su artėjančiomis varžybomis arba kelione?
- Kokias kasdienes priemones prieš procedūrą reikėtų pristabdyti ir kada jas atnaujinti?
Aktyvus gyvenimo būdas ir rūpinimasis oda vienas kitam neprieštarauja. Geriausia strategija prasideda nuo apsaugos lauke, švelnios higienos ir trinties kontrolės. Procedūros gali būti papildomas, individualiai parinktas žingsnis, bet ne bazinių įpročių pakaitalas.
Medicininė pastaba: šis tekstas yra bendro informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl naujo ar besikeičiančio apgamo, negyjančios žaizdos, stipraus nudegimo, infekcijos požymių ar užsitęsusių odos simptomų kreipkitės į gydytoją. Procedūrų tinkamumas, pasiruošimas ir grįžimas prie sporto vertinami individualiai.
Šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija, ultravioletinės spinduliuotės poveikis: who.int – šaltinis
- Pasaulio sveikatos organizacija, UV indeksas: who.int – šaltinis
- Amerikos dermatologų akademija, treniruočių poveikis odai: aad.org – šaltinis
- Amerikos dermatologų akademija, apsauginio kremo naudojimas: aad.org – šaltinis
- Amerikos dermatologų akademija, ką žinoti prieš lazerines procedūras: aad.org – šaltinis
