Dabartinė ekonominė situacija ir nuolatiniai svyravimai pasaulinėse rinkose verčia daugelį verslo atstovų bei investuotojų suklusti. Nors pastarieji metai pasižymėjo tam tikru atsigavimu po pandemijos sukeltų šokų, ekspertai vis garsiau kalba apie artėjančius iššūkius, kurie pareikalaus ne tik kantrybės, bet ir strateginio lankstumo. Vienas iš rinkos analitikų, Tomas Karpavičius, atvirai dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kas laukia artimiausioje ateityje. Jo teigimu, ateinantys metai nebus lengvi nei smulkiajam verslui, nei didžiosioms korporacijoms, o gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką taps pagrindiniu išlikimo faktoriumi. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime T. Karpavičiaus prognozes, identifikuosime pagrindines rizikas ir aptarsime, kokių veiksmų reikėtų imtis, norint ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti neramiais laikais.
Makroekonominiai rodikliai: infliacijos šešėlis ir palūkanų normos
Vienas pagrindinių aspektų, kurį akcentuoja Tomas Karpavičius, yra vis dar jaučiamas infliacijos poveikis ir centrinių bankų politika. Nors infliacijos tempai tam tikruose regionuose lėtėja, kainų lygis išlieka aukštas, o tai tiesiogiai veikia vartotojų perkamąją galią. Verslui tai reiškia brangesnes žaliavas, didesnius kaštus logistikai ir būtinybę kelti galutines prekių ar paslaugų kainas, kas ne visada yra priimtina galutiniam vartotojui.
Palūkanų normų didinimas, kaip priemonė kovoti su infliacija, turi dvejopą poveikį. Iš vienos pusės, tai padeda stabilizuoti valiutą, tačiau iš kitos – brangina skolinimąsi. Tomas Karpavičius pabrėžia, kad įmonės, kurios yra priklausomos nuo pigių paskolų apyvartinėms lėšoms ar plėtrai, susidurs su rimtais finansiniais iššūkiais. Refinansavimo kaštai auga, todėl investiciniai projektai, kurie anksčiau atrodė patrauklūs, dabar gali tapti nuostolingi.
Pasaulinės prekybos grandinės ir geopolitinė įtampa
Negalima ignoruoti ir geopolitinės situacijos, kuri išlieka trapi. Kariniams konfliktams ir prekybos karams tęsiantis, sutrinka tiekimo grandinės. Ekspertas pastebi, kad verslai, kurie nepasirūpino tiekėjų diversifikacija, rizikuoja susidurti su žaliavų trūkumu. Tai ypač aktualu gamybos sektoriui, kur vienos detalės vėlavimas gali sustabdyti visą konvejerį.
Vartotojų elgsenos pokyčiai: taupymo režimas
Tomas Karpavičius atkreipia dėmesį į tai, kad „nelengvi metai” pirmiausia atsispindės vartotojų krepšeliuose. Stebima tendencija, kad namų ūkiai pradeda labiau taupyti, atsisakydami nebūtinųjų prekių ir paslaugų. Tai vadinamasis vartojimo atvėsimas, kuris tiesiogiai palies pramogų, turizmo, prabangos prekių ir nekilnojamojo turto sektorius.
Štai pagrindiniai pokyčiai, kuriuos prognozuoja ekspertas:
- Racionalus pirkimas: Vartotojai vis dažniau lygina kainas, ieško akcijų ir renkasi pigesnes alternatyvas žinomiems prekių ženklams.
- Paslaugų atsisakymas: Vietoj vakarienės restorane dažniau renkamasi gaminimą namuose, atidedamos brangios atostogos.
- Didelių pirkinių atidėjimas: Dėl neapibrėžtumo žmonės vengia imti naujas paskolas būstui ar automobiliams.
Verslui tai signalas, kad būtina peržiūrėti rinkodaros strategijas. Agresyvus pardavimas gali nebeveikti – vietoje to reikia kurti pridėtinę vertę, akcentuoti produkto ilgaamžiškumą ir būtinumą.
Verslo optimizavimas: kur ieškoti efektyvumo?
Pasak Tomo Karpavičiaus, kriziniai laikotarpiai yra geriausias laikas „išsivalyti“. Tai reiškia procesų peržiūrą ir neefektyvių grandžių šalinimą. Įmonės, kurios sugebės sumažinti veiklos kaštus nepakenkdamos kokybei, turės konkurencinį pranašumą. Tačiau ekspertas įspėja, kad aklas išlaidų karpymas (pavyzdžiui, darbuotojų atleidimas ar rinkodaros biudžeto nulio lygis) gali duoti priešingą rezultatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Efektyvumo didinimas turėtų remtis technologijomis. Skaitmenizacija, procesų automatizavimas ir duomenų analitika leidžia priimti tikslesnius sprendimus. Tomas Karpavičius teigia: „Dabar ne laikas eksperimentuoti su neaiškios grąžos projektais, dabar laikas investuoti į tai, kas taupo laiką ir pinigus čia ir dabar“.
Technologijų vaidmuo sunkmečiu
Net ir lėtėjant ekonomikai, investicijos į IT sektorių ir automatizaciją neturėtų stoti. Priešingai – tai gali būti išsigelbėjimas. Pavyzdžiui:
- Dirbtinis intelektas klientų aptarnavime: Leidžia sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį rutininėms užduotims.
- Sandėlio valdymo sistemos: Padeda optimizuoti atsargas, kad nebūtų „įšaldytų“ pinigų nereikalingose prekėse.
- Duomenų analitika: Leidžia prognozuoti paklausą ir išvengti perteklinės gamybos.
Darbo rinka: tarp darbuotojų trūkumo ir atleidimų
Viena įdomiausių ir prieštaringiausių sričių, kurią analizuoja Tomas Karpavičius, yra darbo rinka. Nors kalbama apie ekonomikos lėtėjimą, daugelis sektorių vis dar susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu. Tačiau dinamika keičiasi. Jei anksčiau darbuotojai diktavo sąlygas, dabar galios balansas po truputį grįžta į darbdavių rankas.
Įmonės tampa atsargesnės samdydamos naujus žmones. Vietoj komandos plėtros, orientuojamasi į esamų darbuotojų išlaikymą ir perkvalifikavimą. Tomas Karpavičius prognozuoja, kad atlyginimų augimas, kuris pastaraisiais metais buvo itin spartus, ženkliai sulėtės. Verslas paprasčiausiai nebegalės sau leisti kelti algų tokiais tempais, kai pelno maržos traukiasi. Visgi, aukščiausios kvalifikacijos specialistai išliks paklausūs ir saugūs.
Strateginiai patarimai verslo lyderiams
Apibendrindamas situaciją, Tomas Karpavičius pateikia keletą strateginių gairių įmonių vadovams ir savininkams, kaip naviguoti artėjančiais neramiais metais. Svarbiausia, pasak jo, nepanikuoti, bet ir neužmigti ant laurų.
Pirmiausia, būtina griežta pinigų srautų (Cash Flow) kontrolė. Įmonė turi tiksliai žinoti, kada ir kiek pinigų įkris į sąskaitą ir kada teks atsiskaityti su tiekėjais. Likvidumo problemos yra dažniausia bankrotų priežastis krizės metu, net jei įmonė popieriuje dirba pelningai.
Antra, komunikacija su klientais ir partneriais turi būti skaidri. Jei numatomi vėlavimai ar kainų pokyčiai, apie tai reikia informuoti iš anksto. Pasitikėjimas yra valiuta, kurios vertė sunkmečiu tik auga.
Trečia, lankstumas. Planai, sudaryti metų pradžioje, gali tapti neaktualūs jau po ketvirčio. Tomas Karpavičius rekomenduoja peržiūrėti strateginius planus kas 3 mėnesius ir nebijoti daryti staigių posūkių (pivot), jei rinka to reikalauja.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant geriau suprasti Tomo Karpavičiaus prognozes ir jų praktinį pritaikymą, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie artėjančius rinkos pokyčius.
Ar Tomas Karpavičius prognozuoja gilią recesiją?
Ekspertas vengia termino „gili recesija“, tačiau pabrėžia, kad ekonomikos stagnacija ar lėtas kritimas yra labai tikėtinas. Tai labiau primins korekciją po spartaus augimo ir infliacijos šuolio, nei 2008-ųjų tipo griūtį, tačiau tam tikriems sektoriams pasekmės gali būti skaudžios.
Kuriems sektoriams kyla didžiausia grėsmė?
Didžiausia rizika tenka tiems sektoriams, kurie priklauso nuo diskrecinių (nebūtinųjų) vartotojų išlaidų: maitinimo įstaigoms, pramogų sektoriui, prabangos prekių pardavėjams. Taip pat sunkumų gali patirti statybų ir nekilnojamojo turto sektorius dėl aukštų palūkanų normų.
Ar dabar tinkamas laikas pradėti naują verslą?
Nors bendra aplinka atrodo nedėkinga, Tomas Karpavičius teigia, kad krizė yra galimybių metas. Jei turite idėją, kuri sprendžia realią problemą ir padeda vartotojams ar verslui taupyti, toks verslas gali sėkmingai startuoti net ir sunkiu metu. Be to, konkurencija gali būti mažesnė.
Kaip elgtis su investicijomis?
Rekomenduojama laikytis konservatyvesnės strategijos. Diversifikacija yra būtina. Tomas Karpavičius pataria vengti didelės rizikos spekuliacinių instrumentų ir orientuotis į vertę kuriančius aktyvus bei likvidumą, kad prireikus būtų galima greitai reaguoti.
Pasiruošimas atsigavimui ir ilgalaikė perspektyva
Nors Tomas Karpavičius piešia ganėtinai niūrų artimiausių metų paveikslą, svarbu suprasti, kad ekonomika vystosi ciklais. Po kiekvieno nuosmukio seka atsigavimas, ir dažniausiai jis būna staigus. Todėl didžiausia klaida, kurią gali padaryti verslas ar investuotojas dabar – tai priimti sprendimus, kurie užkerta kelią ateities augimui.
Įmonės, kurios šiuo sudėtingu laikotarpiu sugebės išlaikyti pagrindinius talentus, optimizuoti savo veiklą ir neprarasti ryšio su klientais, atsigavimo fazę pasitiks būdamos žymiai stipresnės pozicijose nei jų konkurentai. „Nelengvi metai“ yra testas verslo brandai ir atsparumui. Užuot koncentravusis vien į išgyvenimą, lyderiai turėtų galvoti apie tai, kaip jų verslas atrodys po dvejų ar trejų metų. Istorija rodo, kad didžiausi rinkos persiskirstymai vyksta būtent ekonominių sukrėtimų metu, todėl budrumas, analitinis mąstymas ir šaltas protas šiandien yra patys vertingiausi įrankiai kiekvieno verslininko arsenale. Tomas Karpavičius ragina žiūrėti į laukiančius iššūkius ne kaip į nuosprendį, o kaip į neišvengiamą evoliucijos etapą, kurį įveikus atsivers naujos, dar platesnės galimybės.
