Pastaruoju metu ekonominėje erdvėje vis dažniau skambant nerimo gaidoms, verslo ir finansų analitikai atidžiai stebi indikatorius, rodančius artėjančius pokyčius. Rinkos dalyviams, tiek stambiems investuotojams, tiek paprastiems namų ūkiams, tampa gyvybiškai svarbu suprasti, kas laukia artimiausiu metu. Vytautas Navickas, žinomas ekonomikos ekspertas ir rinkos analitikas, neseniai pasidalijo savo įžvalgomis, kurios verčia suklusti. Jo vertinimu, rožinių akinių metas baigėsi – artimiausi metai pareikalaus ne tik kantrybės, bet ir griežtos finansinės drausmės bei strateginio mąstymo. Nors panikuoti neverta, pasiruošimas „žiemos sezonui” ekonomikoje yra būtinas, norint išvengti skaudžių pasekmių.
Globalių vėjų įtaka Lietuvos ekonomikai
Vertindamas bendrą situaciją, Vytautas Navickas pabrėžia, kad Lietuva nėra izoliuota sala. Mūsų šalies ūkis yra itin atviras ir glaudžiai susijęs su eksporto rinkomis, todėl bet kokie svyravimai Vakarų Europoje ar Skandinavijoje tiesiogiai atsiliepia ir mums. Ekspertas išskiria keletą pagrindinių globalių veiksnių, kurie formuos „nelengvų metų” scenarijų:
- Palūkanų normų politika: Centriniai bankai, kovodami su infliacija, ilgą laiką didino bazines palūkanų normas. Nors infliacijos tempai lėtėja, brangūs pinigai stabdo verslo plėtrą ir mažina vartojimą.
- Geopolitinis neapibrėžtumas: Karas Ukrainoje bei įtampa Artimuosiuose Rytuose ir toliau jaukia tiekimo grandines bei palaiko aukštas energijos išteklių kainas, kurios yra didelė našta gamybos sektoriui.
- Vokietijos pramonės lėtėjimas: Kadangi Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių, jos pramonės buksavimas reiškia mažiau užsakymų Lietuvos gamintojams.
Pasak Navicko, šių veiksnių visuma sukuria toksišką mišinį, kuris mažina įmonių pelningumą ir verčia peržiūrėti investicinius planus. Verslui, kuris buvo pripratęs prie pigių pinigų ir nuolatinio augimo, tenka mokytis veikti susitraukiančios paklausos sąlygomis.
Vartotojų elgsena: diržų veržimosi metas
Vienas iš ryškiausių rodiklių, signalizuojančių apie sudėtingą laikotarpį, yra pasikeitusi vartotojų elgsena. Analitikas pastebi, kad nors atlyginimai popieriuje augo, realioji gyventojų perkamoji galia dėl infliacijos šuolių vis dar atsistato lėtai. Žmonės tampa atsargesni – didesni pirkiniai atidedami, o kasdieniame vartojimo krepšelyje ieškoma pigesnių alternatyvų.
Vytautas Navickas atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo mažėjimas yra grandininė reakcija. Kai namų ūkiai mažina išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms (pavyzdžiui, pramogoms, restoranams, kelionėms), šie sektoriai pirmieji pajunta pajamų kritimą. Tai, savo ruožtu, gali lemti darbuotojų atleidimus arba atlyginimų įšaldymą tuose sektoriuose, kas dar labiau sumažina bendrą vartojimą.
Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis
Ypatingas dėmesys eksperto analizėje skiriamas nekilnojamojo turto (NT) rinkai. „Aukso karštinė”, kurią stebėjome pastaruosius kelerius metus, baigėsi. Vytautas Navickas prognozuoja, kad artimiausiais metais NT rinka susidurs su keliais iššūkiais:
- Įperkamumo krizė: Dėl išaugusių EURIBOR palūkanų normų, būsto paskolos tapo brangios, o mėnesinės įmokos daugeliui šeimų – sunkiai pakeliamos.
- Pardavimų mažėjimas: Vystytojai jau dabar fiksuoja ženkliai sumažėjusį sandorių skaičių. Pirkėjai laukia kainų korekcijos arba palūkanų mažėjimo.
- Nuomos rinkos pokyčiai: Dalis žmonių, negalėdami įsigyti būsto, renkasi nuomą, tačiau ir čia kainos pasiekė lubas, kurias viršyti rinkai bus sunku.
Ekspertas pataria nesitikėti staigaus kainų kritimo, tačiau rinkos stagnacija ir ilgesnis pardavimo laikas taps nauja realybe, prie kurios turės prisitaikyti tiek pardavėjai, tiek pirkėjai.
Verslo iššūkiai: išliks lanksčiausi
Kaip verslui išgyventi šį „nelengvų metų” laikotarpį? Vytautas Navickas yra kategoriškas – senieji metodai nebeveiks. Įmonės, kurios nesugebės optimizuoti procesų ir sumažinti kaštų, rizikuoja pasitraukti iš rinkos. Bankrotų skaičiaus augimas yra natūralus ekonominio ciklo valymosi procesas, tačiau jo galima išvengti priimant teisingus sprendimus.
Pagrindinis patarimas verslui – likvidumo valdymas. „Pinigų srautai yra verslo kraujas,” – teigia analitikas. Esant neapibrėžtumui, svarbu turėti pakankamą finansinę pagalvę ir neprisiimti perteklinių įsipareigojimų. Taip pat rekomenduojama peržiūrėti tiekimo grandines, ieškoti alternatyvių rinkų ir investuoti į efektyvumą didinančias technologijas, kurios ilgainiui mažina priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Reaguojant į Vytauto Navicko ir kitų ekonomistų prognozes, visuomenėje kyla daug klausimų. Šioje sekcijoje pateikiame atsakymus į aktualiausius klausimus apie asmeninius finansus ir ekonominę ateitį.
Ar verta dabar investuoti pinigus, ar geriau juos laikyti sąskaitoje?
Laikyti dideles sumas einamojoje sąskaitoje infliacijos laikotarpiu nėra geriausias sprendimas, nes pinigai nuvertėja. Tačiau investavimas reikalauja atsargumo. Vytautas Navickas rekomenduoja diversifikuoti portfelį. Saugus pasirinkimas gali būti vyriausybės obligacijos arba terminuoti indėliai, kurie šiuo metu siūlo gana patrauklias palūkanas. Akcijų rinkose tikėtini svyravimai, todėl tai tinka tik ilgalaikiam investavimui.
Kada galima tikėtis paskolų palūkanų mažėjimo?
Rinkos lūkesčiai rodo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pradėti mažinti palūkanų normas, kai įsitikins, kad infliacija stabiliai grįžta prie 2% tikslo. Nors tikslios datos niekas negali pasakyti, daugelis analitikų, įskaitant ir V. Navicką, prognozuoja, kad palūkanų mažėjimas gali prasidėti palaipsniui, tačiau grįžimo prie nulinių palūkanų artimiausiu dešimtmečiu tikėtis neverta.
Ar gresia masiniai atleidimai?
Nors ekonomika lėtėja, darbo rinka Lietuvoje išlieka gana stabili dėl demografinių priežasčių – darbuotojų trūkumas vis dar jaučiamas daugelyje sektorių. Tačiau tam tikrose srityse, pavyzdžiui, baldų gamyboje, transporto sektoriuje ar statybose, optimizacija ir atleidimai yra tikėtini. Ekspertai prognozuoja ne masinį nedarbą, o veikiau lėtesnį atlyginimų augimą ir mažesnes galimybes lengvai keisti darbą.
Kaip paprastam žmogui pasiruošti sunkmečiui?
Svarbiausia taisyklė – turėti finansinį rezervą, kuris padengtų bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Taip pat rekomenduojama peržiūrėti savo išlaidas, atsisakyti nebūtinų prenumeratų ar pirkinių, ir vengti imti vartojimo paskolas nebūtiniems daiktams. Kvalifikacijos kėlimas taip pat yra puiki investicija, didinanti saugumą darbo rinkoje.
Strateginis požiūris į ateities perspektyvas
Nepaisant niūresnių prognozių, Vytautas Navickas skatina neprarasti optimizmo, tačiau jį grįsti realiais skaičiavimais. Kiekviena krizė ar ekonominis sulėtėjimas atneša ne tik praradimus, bet ir naujas galimybes. Istorija rodo, kad būtent sunkmečiu gimsta inovatyviausi verslai, o investuotojai, kurie geba išlaikyti šaltą protą, randa geriausius sandorius.
Lietuvos verslas jau ne kartą įrodė savo atsparumą – tiek per 2008-ųjų krizę, tiek pandemijos metu. Šis kartas neturėtų būti išimtis, tačiau sėkmės formulė keičiasi. Dabar laimės tie, kurie ne tik taupys, bet ir protingai investuos į automatizaciją, energetinį efektyvumą bei darbuotojų kompetencijas. „Laukia nelengvi metai, bet tai bus ir apsivalymo bei brandos metai,” – apibendrina situaciją Navickas.
Rinkos dalyviams siunčiama žinutė aiški: adaptacija yra raktas į išlikimą. Nesvarbu, ar tai būtų šeimos biudžetas, ar tarptautinės korporacijos strategija – gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką, atsisakyti neveikiančių modelių ir ieškoti naujų nišų lems, kas iš šio ekonominio ciklo išeis sustiprėjęs. Todėl stebėti makroekonominius rodiklius ir klausytis ekspertų įžvalgų šiandien yra ne prabanga, o būtinybė kiekvienam, galvojančiam apie savo finansinę ateitį.
