Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistinių duris kasdien varsto tūkstančiai sunerimusių žmonių. Vos pajutę gerklės perštėjimą, nedidelį silpnumą ar pakilusią temperatūrą, daugelis skuba imtis radikalių priemonių, tikėdamiesi ligą „nukirsti“ per vieną dieną. Tačiau medicinos mokslų daktarė, laboratorinės medicinos gydytoja profesorė Zita Kuzminskienė ne kartą yra pabrėžusi, kad būtent pirmoji mūsų reakcija dažnai nulemia, ar pasveiksime greitai, ar kankinsimės su komplikacijomis. Medikė atkreipia dėmesį į vieną esminę, bet itin dažną klaidą, kurią daro pacientai, bandydami gydytis savarankiškai, ir kuri ne tik nepadeda, bet ir gali padaryti ilgalaikę žalą organizmui.
Kodėl skubėjimas gydytis gali būti žalingas?
Pajutus pirmuosius simptomus, natūrali žmogaus reakcija yra baimė ir noras kuo greičiau susigrąžinti darbingumą. Gyvename laikais, kai tempas milžiniškas, todėl laiko sirgti niekas neturi. Būtent šis spaudimas verčia griebtis stipriausių prieinamų vaistų. Profesorė Z. Kuzminskienė savo viešuose pasisakymuose dažnai akcentuoja, kad didžioji klaida, kurią darome – tai nepagrįstas ir skubotas antibiotikų vartojimas, neįsitikinus, kokios kilmės yra susirgimas.
Dažnai pasitaiko scenarijus, kai žmogus, radęs namų vaistinėlėje likusių antibiotikų nuo praėjusio sirgimo, nusprendžia juos suvartoti „profilaktiškai“ arba tiesiog tam, kad „liga neįsisenėtų“. Gydytoja įspėja, kad toks elgesys yra ne tik beprasmis, bet ir pavojingas. Antibiotikai veikia tik bakterijas, o didžiąją dalį peršalimo ligų (apie 80–90 proc.) sukelia virusai. Prieš virusus antibiotikai yra visiškai bejėgiai – jie jų nenaikina, tačiau alina organizmą, naikina gerąją žarnyno mikroflorą ir, kas blogiausia, skatina bakterijų atsparumą vaistams.
Auksinė taisyklė: palaukite ir atlikite tyrimą
Vienas svarbiausių patarimų, kurį galima išgirsti iš laboratorinės medicinos specialistų, yra susijęs su laiku. Zita Kuzminskienė pabrėžia, kad nereikėtų pulti darytis kraujo tyrimų vos tik pakilo temperatūra. Tai dar viena dažna klaida. Žmonės, norėdami kuo greičiau sužinoti diagnozę, į laboratoriją atskuba praėjus vos kelioms valandoms nuo simptomų pradžios.
Kodėl tai klaidinga? Organizmui reikia laiko, kad jis sureaguotų į infekciją ir kraujyje atsirastų pokyčių. Pagrindinis rodiklis, padedantis atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, yra C reaktyvusis baltymas (CRB). Tačiau šis baltymas gaminamas kepenyse ir į kraują išsiskiria ne iš karto. Tam, kad CRB rodiklis objektyviai atspindėtų uždegimo pobūdį, turi praeiti tam tikras laiko tarpas.
- Pirmosios 12–24 valandos: Tai laikas, kai CRB tyrimas gali būti neinformatyvus. Net jei infekcija bakterinė, pirmosiomis valandomis rodiklis gali būti žemas, todėl tyrimas gali suklaidinti ir gydytoją, ir pacientą.
- Optimalus laikas tyrimui: Geriausia kraujo tyrimą atlikti praėjus parai (24 val.) nuo karščiavimo pradžios. Tuomet rezultatai bus tiksliausi ir aiškiai parodys, ar reikalingi antibiotikai, ar užteks simptominio gydymo.
Kaip interpretuoti CRB rodiklius?
Nors galutinę diagnozę visada turi nustatyti gydytojas, pacientams naudinga suprasti, ką rodo skaičiai tyrimų lapelyje. Tai padeda išvengti panikos ir nepagrįsto vaistų vartojimo. Z. Kuzminskienė yra pateikusi gaires, kurios padeda orientuotis situacijoje:
- Norma arba nežymus pakilimas (iki 10–15 mg/l): Dažniausiai tai rodo virusinę infekciją arba labai lengvą uždegimą. Tokiu atveju antibiotikai paprastai nėra reikalingi, gydymas skiriamas simptominis (poilsis, skysčiai).
- Vidutinis pakilimas (20–50 mg/l): Tai „pilkoji zona“. Gali būti stipresnis virusas (pvz., gripas, adenoveiksnė infekcija) arba prasidedanti bakterinė infekcija. Tokiu atveju dažnai rekomenduojama stebėti būklę ir, jei reikia, pakartoti tyrimą po paros.
- Aukštas rodiklis (virš 50 mg/l): Tai jau rimtas signalas, kad infekcija gali būti bakterinė. Jei skaičiai siekia 100 mg/l ar daugiau, antibiotikai dažniausiai yra neišvengiami ir būtini, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas.
Ką daryti pirmąją parą vietoj vaistų?
Jei profesorė Zita Kuzminskienė pataria neskubėti su antibiotikais ir tyrimais pirmąją parą, kyla natūralus klausimas – ką tuomet daryti? Ar tiesiog gulėti ir laukti? Atsakymas yra paprastas, bet dažnai ignoruojamas: leiskite organizmui kovoti pačiam, sudarydami tam tinkamas sąlygas.
Skysčių svarba
Vanduo ir arbatos yra pagrindinis ginklas kovojant su intoksikacija. Virusai ir bakterijos savo veiklos metu išskiria toksinus, kurie sukelia galvos skausmą, „kaulų laužymą“ ir bendrą silpnumą. Gausus skysčių vartojimas padeda „išplauti“ šiuos toksinus per inkstus ir odą. Be to, karščiuojant netenkama daug skysčių, todėl dehidratacija gali smarkiai pabloginti būklę.
Temperatūros mažinimas
Dar viena klaida – karščiavimo „mušimas“ vos termometrui parodžius 37,5 °C. Karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija. Pakilus temperatūrai, virusų ir bakterijų dauginimasis lėtėja, o imuninė sistema veikia aktyviau. Jei pacientas jaučiasi pakankamai gerai, rekomenduojama nemušti temperatūros, kol ji nepasiekia 38–38,5 °C. Žinoma, tai negalioja mažiems vaikams ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems aukšta temperatūra gali būti pavojinga.
Virusinė ar bakterinė infekcija: klinikiniai požymiai
Nors kraujo tyrimas yra tiksliausias būdas atskirti infekcijos kilmę, tam tikri simptomai taip pat gali sufleruoti, su kuo turite reikalą. Tačiau Zita Kuzminskienė įspėja, kad vien simptomais pasikliauti negalima, nes gripas (virusas) gali būti sunkesnis už kai kurias bakterines infekcijas.
Virusinei infekcijai būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, kuri vėliau krenta, sloga (vandeninga), gerklės skausmas, kosulys. Paprastai žmogus jaučiasi blogai 3–5 dienas, vėliau būklė gerėja.
Bakterinė infekcija dažnai pasireiškia kaip virusinės infekcijos komplikacija. Jei po kelių dienų pagerėjimo vėl staiga pakyla temperatūra, atsiranda pūlinga sloga ar skrepliai, stiprus lokalus skausmas (pvz., ausies, vieno plaučio šono, sinusų srityje), tai gali rodyti bakterinį susirgimą. Būtent šis „antrosios bangos“ efektas yra klasikinis bakterinės komplikacijos požymis, kuriam patvirtinti būtinas CRB tyrimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada geriausia atlikti CRB tyrimą?
CRB tyrimą tikslingiausia atlikti praėjus 12–24 valandoms nuo karščiavimo pradžios. Atlikus jį anksčiau, rezultatas gali būti klaidingai neigiamas (rodyti normą, nors organizme jau vystosi uždegimas), nes kepenys dar nebus spėjusios pagaminti pakankamai reaktyviojo baltymo.
Ar galima vartoti antibiotikus be gydytojo paskyrimo, jei jaučiuosi labai blogai?
Griežtai ne. Savarankiškas antibiotikų vartojimas yra viena didžiausių klaidų. Jei infekcija virusinė (o tai dažniausias atvejis), antibiotikai nepadės, bet sukels šalutinį poveikį ir didins bakterijų atsparumą. Antibiotikus turi skirti tik gydytojas, įvertinęs kraujo tyrimus ir paciento būklę.
Ar bendras kraujo tyrimas (BKK) ir CRB yra tas pats?
Ne, tai skirtingi tyrimai. Bendras kraujo tyrimas parodo ląstelių (leukocitų, neutrofilų, limfocitų) skaičių ir santykį, o CRB rodo specifinio baltymo kiekį. Siekiant tiksliausios diagnozės, gydytojai dažnai vertina abu šiuos tyrimus kartu, nes jie papildo vienas kitą.
Kada dėl peršalimo būtina kreiptis į gydytoją?
Į medikus reikėtų kreiptis, jei karščiavimas nepraeina ilgiau nei 3 dienas, jei temperatūra yra itin aukšta ir jos nepavyksta numušti vaistais, atsiranda dusulys, bėrimai, stiprus vėmimas arba jei po pagerėjimo būklė vėl staiga pablogėja.
Ilgalaikė strategija: imuniteto stiprinimas
Nors svarbu žinoti, kaip elgtis susirgus, dar svarbiau yra rūpintis organizmu taip, kad sirgtume kuo rečiau. Profesorė ir kiti sveikatos specialistai sutaria, kad stebuklingos tabletės imunitetui nėra. Tai nuolatinis darbas. Didžiausia klaida manyti, kad imuninę sistemą galima „pataisyti“ per savaitę išgėrus saują vitaminų.
Imuninės sistemos pagrindas yra žarnynas, todėl mityba turi kritinę reikšmę. Perteklinis cukraus vartojimas slopina imuninių ląstelių aktyvumą, todėl ligų sezonu saldumynų reikėtų vengti. Taip pat itin svarbus vitamino D lygis kraujyje – Lietuvoje dauguma žmonių šaltuoju periodu turi šio vitamino deficitą, kas tiesiogiai koreliuoja su dažnesniais peršalimo susirgimais.
Galiausiai, streso valdymas ir kokybiškas miegas yra tie pamatai, be kurių jokie vaistai ar papildai nebus veiksmingi. Kai organizmas pailsėjęs, jis geba daug efektyviau kovoti su virusais dar jiems nespėjus sukelti rimtų simptomų. Tad pajutę pirmuosius ligos ženklus, visų pirma sustokite, pailsėkite, gerkite daug skysčių ir neskubėkite griebtis stiprių vaistų be aiškaus patvirtinimo, kad jie jums tikrai reikalingi.
